Neseniai papildomo darbo teisėsaugai pamėtėjo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nelauktai apsižiūrėjusi, kad nežinia kur dingo 912 tūkst. eurų vertės pernai iš Kinijos pirktų apsaugos priemonių – akinių, medicininių kepurių, kaukių, chalatų, pirštinių.
Tai primena fokusų meistro išdaigas: Lietuvos paštas teigia gavęs iš Kinijos visas siuntas ir jas paskirstęs gydymo įstaigoms, Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad logistikos sandėlis buvo atidžiai prižiūrimas ir saugomas karo policijos, o SAM pasigedo gausybės priemonių.
Lieka tiktai stebėtis, kaip galėjo taip nutikti. Galbūt, kaip spėja buvęs premjeras S.Skvernelis ir eksministras A.Veryga, niekas nedingo, gal tai tik kokia nors buhalterinė skaičių painiava, bet, vienaip ar kitaip, SAM nesugebėjo to išsiaiškinti pati ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Darbo su sveikatos apsaugos įstaigomis teisėsaugai ir taip per akis. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šį kovą surengė kratų ir sulaikymų akciją, įtarimus pareiškė 9 gydymo įstaigų vadovams – iš viso net 51 asmeniui dėl galimo kyšininkavimo siekiant laimėti medicinos priemonių ir įrangos konkursus.
Prabėgo jau daugiau kaip mėnuo, nieko konkretaus nepaaiškėjo, visuomenei žinoma tik tai, kas buvo paskelbta iškart, – daugybę konkursų laimi vis tos pačios dvi bendrovės, dar pastebėta, kad kai kuriuos įtariamus asmenis sieja giminystės ryšiai. Bet tai tik teisiniu požiūriu nieko nereiškianti prielaida, kad čia gali būti kas nors neskaidraus.
Tiesa, kai kurios į STT akiratį patekusios gydymo įstaigos jau anksčiau buvo sulaukusios įtarimų. Antai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sunkiai rado bendrą kalbą su Vilniaus klinikinės ligoninės vadovybe, o gavęs darbuotojų skundų aptiko šiurkščių pažeidimų, paini darbo apskaita neleido išsiaiškinti, kaip dirbo medikai.
Bet, kaip dažnai nutinka STT tyrimams, visiškai neaišku, kuo jie baigsis ir šiuo atveju.
Vis dėlto teisinių pasekmių jau yra, nors savivaldybės labai skirtingai pasielgė su įtarimų sulaukusiais gydymo įstaigų vadovais.
Sostinės savivaldybė abu įtariamus gydyklų vadovus – Šeškinės poliklinikos direktorę D.Kanopienę ir Vilniaus klinikinei ligoninei vadovaujantį N.Markevičių – grąžino į ankstesnes pareigas.
Tuo metu kitos savivaldybės įtarimų sulaukusių ligoninių direktorių atsikratė. Kėdainių ligoninės vadovas S.Skauminas atleistas net nelaukiant, kol baigsis trijų mėnesių nušalinimo nuo pareigų terminas, Jonavos ligoninei vadovavęs P.Vasilavičius pats paliko postą, nedarbingas tapęs Plungės ligoninės vadovas A.Martusevičius nušalintas pusmečiui, o Šiaulių ligoninės direktoriui R.Mažeikai teko trauktis iš prezidento sveikatos ekspertų tarybos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kurios veikla mažiau skambi, bet neretai labiau rezultatyvi, kibo į odontologus – įtarusi, kad dantų implantų ir jų priedų didmenine prekyba užsiimančios dvi bendrovės sukūrė mokesčių slėpimo tinklą, į kurį įtraukti odontologijos kabinetai, atliko net 50 kratų.
Apie ikiteisminį tyrimą paskelbta neseniai, bet, matyt, FNTT odontologijos sektorių stebėjo jau ne vieną mėnesį, nes jis kuris laikas viešai vadintas galimai rizikingu – slepiančiu mokesčius, todėl vargu ar tai sietina su karantinu. Vis dėlto tokio didelio masto kratos turėjo dar padidinti sveikatos apsaugos sistemos įtampos temperatūrą.
Pavargusioje nuo suvaržymų visuomenėje bet koks valdžios sprendimas, jei jis nėra iš anksto gerai paaiškintas, kelia ir žmonių, ir jiems įtikti skubančių politikų kritiką ar net susierzinimą.
Antai didžiausios naujų koronaviruso atvejų lavinos užkluptam Vilniui SAM skyrė papildomų vakcinų perskirsčius jas iš kitų savivaldybių. Suprantama, pastarosios ėmė piktintis, kad buvo priverstos atšaukti suplanuotą dalies žmonių skiepijimąsi.
Vilniaus meras R.Šimašius, iš pradžių pasidžiaugęs sostinės sėkme, tuoj pat įgėlė SAM, kad padėjo vilniečiams netinkamu būdu ir nuskriaudė kitus Lietuvos regionus. Kitaip sakant, kad ir ką darytų valdžia, vis vien bus rasta, kas blogai.
Neturėtų stebinti, kad tokioje situacijoje valdantieji mažai suka sau galvą dėl per rinkimus žadėtų sveikatos apsaugos sistemos reformų. Iki pastarojo laiko nieko apie tai nebuvo girdėti, bet dabar SAM paskelbė 267 mln. eurų priemonių paketą, skirtą sistemos atsparumui galimoms grėsmėms stiprinti.
Žadama gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinti inovacijas. Bet panašią giesmę ne vienus metus gieda visos valdžios, o kas bus konkrečiai daroma, ir šįkart nelabai aišku.
Tiesa, yra šiek tiek ir konkretumo: planuojama pirkti infekcinių ir parazitinių ligų diagnozės bei gydymo įrangos, modernizuoti dešimties regioninių ligoninių priėmimo skyrius ir padidinti jų krizinius pajėgumus, plėsti kompetencijų centrus, teikiančius inovatyvią medicinos pagalbą, plėtoti skaitmeninimą.
Regis, pandemijos išbandymai kartu ir pamoka, kokias pačios sveikatos apsaugos sistemos ligas reikia gydyti, o didžiulis ES finansinis ekonomikos gaivinimo paketas atveria ir medicinos sektoriui platų galimybių langą, tik reikia mokėti per jį įsileisti gaivaus oro.
