Klaipėdos miesto savivaldybės masinės vakcinacijos vietoje apsilankiusi ir su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku susitikusi ministrė pirmininkė kartu kreipėsi į Klaipėdoje gyvenančius ir „Sputnik V“ vakcinos laukiančius rusakalbius, ragindama skiepytis Europos Sąjungos patvirtintomis ir registruotomis vakcinomis.
„Aš truputėlį paironizuosiu, nors kartais mano ironija trenkia man antru galu. Bet vis dėlto tai, kad žmogus laukia kažkokios kitokios vakcinos, rodo, jog jis bent jau yra nusiteikęs skiepytis. Bet kuri vakcina, kuri yra ar bus registruota Europos Sąjungoje, yra registruojama įvertinus jos saugumą ir yra saugi.
Vakcinų kiekiai didėja ir tikrai nerekomenduočiau laukti vakcinos, apie kurios kokybę mes nieko negalime pasakyti ir apie kurios registravimo perspektyvas Europos Sąjungoje mes nieko negalime pasakyti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
I. Šimonytė: nėra didelių čempionų ar labai atsiliekančių savivaldybių
Nors Klaipėda pagal vakcinavimo apimtis tarp Lietuvos didmiesčių yra paskutinė, uostamiesčio vakcinavimo centre ir savivaldybėje penktadienį apsilankiusi Vyriausybės vadovė tikino nevertinanti šios savivaldybės rezultato nei gerai, nei blogai.
„Yra daug dalykų, kurie veikia kaip ir vienu metu: vienu metu ir vakcinų kiekis vis dar yra nepakankamas, kurį Lietuva gauna kažkokiam masiškesniam vakcinavimui, ir logistiką reikia sudėlioti, ir yra įvairių specifinių dalykų. Kai kuriose savivaldybėse gerai veikia centralizavimas, kai kuriose – asmeninis santykis su šeimos gydytoju.
Matyt, kad yra įvairių priežasčių, kodėl tie rezultatai skirtingose savivaldybėse yra skirtingi. Bet aš manau, kad visi siekia tų pačių tikslų. Vakcinų kiekiai tik didės, ypatingai birželio mėnesį, ir reikia būti pasiruošus kaip įmanoma greičiau kuo daugiau žmonių paskiepyti“, – sakė ji.
Kalbėdama apie vakcinavimo problemas, kurias išgirdo iš miesto mero V.Grubliausko, premjerė pabrėžė, kad jos – tokios pačios, kaip ir kitų savivaldybių. Daugiausia esą pasigendama lankstumo.
„Kartais yra teigiama, kad štai kažkurie miestai nubėgo labai toli, kaip Vilniaus miestas, ar dar kažkokie palyginimai yra pateikiami. Yra nemažai tokios galbūt šiek tiek ir saviveiklos kai kuriose savivaldybėse priimant sprendimus, nes viena ar kita vakcina nejuda taip sparčiai, kaip norėta“, – aiškino I.Šimonytė.
Tačiau, anot jos, žvelgiant į bendrą paveikslą, Lietuvoje nėra nei labai didelių vakcinavimo čempionų, nei labai atsiliekančių savivaldybių.
„Yra kelios savivaldybės, kurios labai aiškiai išsiskiria iš kitų savivaldybių, kaip Neringa ar Birštonas, o paaiškinimas yra labai paprastas – tai yra labai mažos savivaldybės, todėl jų rezultatas ir tai, kad ten yra jau arti pusės žmonių, turinčių imunitetą, turbūt neturėtų nieko labai stebinti.
Tačiau, jeigu mes žiūrėsime į bendrą paveikslą, nėra čia tokių labai didelių čempionų ar kažkokių labai atsiliekančių savivaldybių. Vidurkis tempo yra gana panašus. Labai matosi tiesioginė sąsaja tampo didėjimo ir vakcinų kiekio didėjimo.
Todėl aš esu nusiteikusi optimistiškai, kad didėjant vakcinų kiekiams tikrai tų paskiepytų žmonių daugės“, – vylėsi ministrė pirmininkė.
Kritika savivaliaujančioms savivaldybėms
Kartu I.Šimonytė išskyrė, kad nepasitenkinimą jai kelia kai kurių savivaldybių savivaliavimas, skelbiant apie pradedamą visų norinčių gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, kai tuo tarpu dauguma tų savivaldybių senjorų dar yra nepaskiepyti.
„Man nelabai tokį pasitenkinimą sukelia turbūt tai, kad vis dar turime nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar nėra paskiepyti, o labai norime judėti eile žemyn – 35+, 25+, kas ir mažiau...
Bet mums visą laiką reikia grįžti ir prisiminti, kad iš tų žmonių, kuriuos kiekvieną dieną mes prarandame, kurie miršta dėl kovido, absoliučiai didžioji dalis žmonių išlieka 65+. Vadinasi, jeigu mes tik galime padaryti kažką papildomai, tai mes turime tą papildomai daryti“, – tvirtino ji.
Premjerė pateikė ir pavyzdį: Pakruojis, kuris jau kviečia skiepytis visus asmenis „AstraZeneca“ vakcina, yra paskutiniajame dešimtuke pagal senjorų skiepijimą.
„Tai ar nebėra jau daugiau ką skiepyti? Aš suprantu, kad tam tikras lankstumas yra galbūt kartais būtinas, jog turėtume masto efektą, nes pagrindinis tikslas yra turėti kuo didesnį visuomenės procentą, kuri būtų paskiepyta. Bet net ir to procento siekiant, vis dėlto veiksmų logika turi remtis tam tikrais dalykais“, – kritikavo I.Šimonytė.
Vėliau premjerė ketina apsilankyti Skuode ir Plungėje, kur ji susitiks su vietos vadovybe, bendraus su miesto policijos, švietimo sistemos darbuotojų ir gydytojų bendruomenių atstovais, lankysis pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Susitikimuose su savivaldybių merais premjerė aptars vakcinavimo procesą ir regionui aktualius klausimus.
V. Grubliauskas: Klaipėdoje vakcinacija stringa, nes laikomasi taisyklių
Savo ruožtu Klaipėdos miesto meras V.Grubliauskas tvirtina, kad uostamiestyje sparčiau vykdyti COVID-19 vakcinaciją trukdo tai, jog miestas laikosi centrinės valdžios nustatytų skiepijimo prioritetų taisyklių ir nemėgina gudrauti.
Klaipėdoje šiuo metu vis dar skiepijami 65-erių ir vyresni gyventojai, taip pat rizikos grupėms priklausantys žmonės. Anot V.Grubliausko, leistis žemyn prioritetų sąrašu neleidžia tai, kad šios grupės vakcinavimo rodikliai dar nėra pakankami.
„Užduosiu aiškų klausimą: kodėl tai, kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui, t.y. kas leidžiama viename Lietuvos krašte, bet neleidžiama kitame. Neleidžiama ne mums, neleidžiama visiems, bet ne visi to laikosi“, – BNS sakė jis.
Anot mero, „nebūtų sudėtinga išskiepyti visus tūkstančius vakcinų“, jei rekomendacijų nebūtų laikomasi. „Mes pakankamai tvarkingai laikomės tvarkos, bet būti tvarkingu – nelabai gražiai atrodo rezultatas“, – BNS aiškino jis.
V.Grubliausko teigimu, ministerijos sprendimas palaipsniui iki gegužės pabaigos pereiti prie visuotino masinio gyventojų vakcinavimo turėjo būti priimtas „prieš mėnesį“, nes tai į savivaldybes pastatė į nevienodą padėtį.
Statistikos departamentas skelbia, kad Klaipėda iš beveik 69 tūkst. gautų vakcinų dar nepanaudojo apie 9 tūkstančių. Per pirmas tris dienas šią savaitę panaudota maždaug 3,2 tūkst. vakcinų.
V.Grubliausko teigimu, iš 9 tūkst. nepanaudotų vakcinų apie 2,6 tūkst. perduota tiesiai Klaipėdos universitetinei ligoninei, kuri jas naudoja pagal kitą tvarką, kaip ir kitos universitetinės gydymo įstaigos.
„2,5 tūkst. yra „Astrazenecos“, į kurią niekas nepuola, nesiveržia. Mes turbūt imsimės tos galimybės, jei nėra norinčių, o panašu, kad nėra, atiduosime mūsų „AstraZeneca“ kariškiams, kurie žinos, ką su ja daryti. Suprantu, kad Lietuvoje kariškius skiepija „AstraZeneca“ ir ten jie sunaudoja“, – BNS sakė V.Grubliauskas.
Pasak jo, uostamiestis turi dar apie tūkstantį ne itin populiarių „Jonson & Jonson“ vakcinų, kuri „po truputį juda“, likusios beveik 3 tūkst. dozių, anot jo, išdalintos vakcinavimo centrams ir „iki savaitės pabaigos arba iki pirmadienio bus revakcinuotos ir suskiepytos“.
