Pasak ministro, nė viena šalis nėra apsaugota nuo galimų Rusijos provokacijų, todėl į agresyvius Kremliaus veiksmus bet kurioje bendrijos narėje turėtų būti reaguojama solidariai.
Ministras Romoje taip pat susitiks su Italijos lietuvių bendruomenės valdybos nariais. Jis pabrėžė, kad vieningos ir globalios Lietuvos idėjai turėtų būti skiriama vis daugiau dėmesio. Todėl ši Vyriausybė žada ne tik surengti pakartotinį referendumą dėl daugybinės pilietybės, bet ir sieks, kad 2024-ųjų rinkimuose pasaulio lietuviai galėtų balsuoti internetu.
Lietuvos Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis į Romą atvyko tiesiai iš Briuselio, kur dalyvavo ES Užsienio reikalų taryboje. Didžiausias dėmesys joje buvo skirtas transatlantiniams santykiams ir neslūgstančiai įtampai tarp ES ir Rusijos. Šiuos klausimus Lietuvos diplomatijos vadovas ketino dar kartą aptarti ir Italijoje, kuri yra svarbi ES ir NATO narė, aktyviai prisidedanti prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Pasak ministro, vizito metu taip pat bus aptartos galimybės kaip stiprinti dvišalius Italijos ir Lietuvos santykius, ypač ekonominėje plotmėje.
„Vyriausybė savo programoje yra nusimačiusi, kad su pietinėmis ES valstybėmis reikia megzti stipresnius ryšius ir užtikrinti efektyvesnį bendravimą. Tai čia yra vienas žingsnis ta pačia kryptimi. Jeigu norime būti efektyvūs užsienio politikoje ir efektyvūs ES, turime turėti draugus ir tam visų pirma reikia gerai žinoti vieni kitiems tų valstybių iššūkius, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė G. Landsbergis. – Italija yra svarbus Lietuvai ekonominis partneris, bet tikrai yra erdvės tą aktyvinti. Aišku, ir užsienio politikos klausimus aptarsime, kaip Rytų partnerystė, gilesnis mūsų įsitraukimas į pagalbą Baltarusijai, Ukrainai.“
Paklaustas, ar nepasigenda aktyvesnio Italijos balso šiais užsienio politikos klausimais, ministras pabrėžė, kad ES šalys turėtų vieningai, solidariai ir principingai reaguoti į Rusijos veiksmus, augančią įtampą ne tik pasienyje. Italijoje sparčiai populiarėjančių kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų atstovai nevengia viešų pareiškimų, raginančių sankcijas Rusijai švelninti ar net atšaukti. Pasak G. Landsbergio, šis vizitas gali padėti suvienodinti išsiskiriančius požiūrius.
„Kol kas man tikrai neteko susidurti su kokiomis nors aplinkybėmis, kurios verstų suabejoti vieninga ES politika. Bet aš manau, kad visada yra galimybė ir reikia pasinaudoti proga pristatyti Lietuvos požiūrį. Mes kai kurias temas žinome tiesiog iš arčiau, turime galimybę turėti ryškesnį susidariusį vaizdą – šitas vizitas gali padėti tuos požiūrius suvienodinti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergis pabrėžė, kad nė viena ES šalis nėra apsaugoti nuo galimų Rusijos agresyvių veiksmų. Tai esą parodo ne tik Čekijos atvejis, dėl kurio ES turėtų išsakyti griežtą ir aiškią poziciją, bet ir pastarųjų savaičių įvykiai Italijoje, kuomet buvo sulaikytas aukštas pareigas užimantis Italijos jūrų laivyno kapitonas, už pinigus rusų pareigūnui perdavęs konfidencialius dokumentus, susijusius su šalies ir NATO karine paslaptimi.
Po šio įvykio Italija buvo priversta išsiųsti du su minėtu šnipinėjimo skandalu susijusius Rusijos diplomatus, o Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio šį incidentą nedviprasmiškai pavadino priešišku veiksmu, nors Italija esą visada stengėsi palaikyti dialogą su Maskva.
„Italija yra aktyvi NATO narė, akivaizdu, kad jos veikla ir priimami sprendimai gali dominti Rusiją, o pats faktas tiktai parodo, kad Rusija netaiko kažkokių išimčių. Nėra vienos valstybės, sakykim, kaip Lietuva, Baltijos valstybės, kurios Rusijai yra įdomios ir čia jinai agresyviau elgiasi, o kitos yra apsaugotos. Ne, Rusija nediskriminuodama su visais elgiasi vienodai.
Jeigu anksčiau dar buvo daugiau valstybių manančių, kad reikia galbūt ieškoti kažkokio susitarimo su Rusija, tai agresyvi Rusijos politika ne tik pasienyje, bet ir visoje ES, užtikrina, kad tiesiog nebūtų kaip grįžti prie kažkokio švelnesnio bendravimo, nes visi susiduria su Rusijos aktyviu veikimu – priešišku aktyviu veikimu. Tas požiūris dėl to yra ir lengviau suderinamas su tuo, ką anksčiau mes esame patys matę, gyvendami pasienyje“, – Italijos lietuvių naujienų portalui pabrėžė G. Landsbergis.
Jis taip pat tikino, kad Kremlius savo interesų siekia ir aktyviai Europai siūlydamas rusišką vakciną nuo Covid-19. Italija buvo pirmoji ES šalis, pareiškusi, kad kelios šalies farmacijos įmonės nuo vasaros pradės „Sputink V“ gamybą. G. Landsbergis, kurio pozicija dėl rusiškos vakcinos visada buvo griežta, sakė tikintis, kad jos neprireiks nė vienai ES šaliai.
„Vakcinavimo pradžia sukūrė tokių labai didelių politinių, sakyčiau, emocijų. Dėl to, kad tikrai pradžia buvo lėta, tiekimai strigo. Valstybės ieškojo įvairiausių būdų kaip papildomų vakcinų įsigyti. Kai kam galbūt atrodė, kad Rusijos vakcinos gali būti kaip vienas iš variantų. Lietuva nuo pat pradžių kliovėsi europietiškomis ir amerikietiškomis vakcinoms, kurios yra patvirtintos pirmiausias ES vaistų agentūrų. Ir šiandien aš manau, kad mūsų strategija buvo teisinga, dėl to, kad tiekimas atsistatė ir didelių iššūkių nebėra.
Tikiuosi, kad tiek Lietuva, tiek kitos ES valstybės per vasarą pasieks tą pasiskiepijimo lygį, kuris leis atsidaryti saugiai ir pamiršti tą blogiausią laikotarpį. Manau, kad tos valstybės kurios pasikliovė Rusiška vakcina, atsidurs šiek tiek priekyje, bet tai yra minimalus išsiveržimas į priekį, o kaina sumokėta politinė gali būti didelė“, – sakė politikas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras, duodamas interviu portalui ITLIETUVIAI.IT, taip pat pabrėžė, kad ši Vyriausybė yra pasirengusi parodyti daugiau dėmesio Lietuvos diasporai ir jos problemoms. Valdančioji koalicija į svarbiausių šios kadencijos darbų sąrašą yra ne tik įtraukusi pakartotinį referendumą dėl dvigubos pilietybės, kuris turėtų būti surengtas kartu su 2024-aisiais vyksiančiais net trejais rinkimais, bet ir žada jam ruoštis taip, kad šį kartą referendumas būtų sėkmingas.
„Ar referendumas bus sėkmingas, priklauso nuo mūsų visų. Po praeito referendumo jau yra išmoktos tam tikros pamokos. Mes matėme, ką pavyko padaryti, ko reikėjo daugiau. Reikėjo aktyvesnės informacinės kampanijos. Seime turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri turi neatidėliodama pradėti pasirengimo darbus, kad mes tam ruoštumėmės ne artėjant referendumui, bet iš karto dabar pat“, – sakė valdančiosios konservatorių partijos lyderis.
G. Landsbergis taip pat patikino, kad yra visiškai reali galimybė iki referendumo įteisinti balsavimą internetu Pasaulio lietuvių apygardoje, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai rinkimuose savo balsą galėtų atiduoti patogesniu ir greitesniu būdu. Tačiau ministras pabrėžė nepalaikantis idėjos leisti balsuoti internetu visiems rinkėjams.
„Aš esu atsargus. Nepaisant to, kad technologijomis džiaugiuosi, bet suprantu, kad jos turi didelį nesaugumo elementą, kuris nėra taip paprastai išsprendžiamas ir jį reikia tiesiog įvertinti, – pabrėžė ministras. – Matau tokią galimybę tikrai kaip realią, būtent užsienio lietuviams suteikti galimybę balsuoti rinkimuose. Aišku, turi būti suderinti įstatymai ir visa techninė bazė. Dėl to negalėčiau pasakyti, kad jau esame šiandien pasirengę, bet, kad tuo keliu einama, tai galiu patvirtinti.“
Italijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas rytoj Romoje susitiks su Italijos lietuvių bendruomenės valdybos nariais. Ministro teigimu, labai svarbu išlaikyti tamprius ryšius su diasporą ir puoselėti globalios Lietuvos idėją, nes Lietuva nesibaigia ties geografine valstybės siena. G. Landsbergis taip pat pabrėžė, kad iš užsienio lietuvių labiausiai tikisi apsisprendimo grįžti gyventi į Lietuvą.
„Ta geografinė Lietuva neapriboja dvasinės Lietuvos, kuri yra gerokai platesnė. Ir tam reikalingas abipusis ryšys – tiek geografinės Lietuvos pagalba tai platesnei – dvasinei Lietuvai. Lygiai taip pat reikalinga diasporos, išvažiavusiųjų, pagalba tai geografinei Lietuvai. Pirmuoju atveju tikrai yra galimybė gerinti konsulines paslaugas. Dabar mes ties tuo dirbame, žiūrime, kokie sprendimai gali būti priimti, kad labiau atitiktų žmonių lūkesčius. Lygiai taip pat – įvairūs švietimo projektai, kurie yra jau prasidėję, kad jie paliestų daugiau šeimų, gyvenančių užsienyje.
O iš užsienio lietuvių visada pirmiausia tikimės grįžimo. Dėl to, kad geografinei Lietuvai labai reikia kompetencijų, žinių, išmanymo, pasaulio matymo, kuris yra įgytas ne Lietuvoje, tačiau, žinau, kiek jis praturtina Lietuvą. Tai turbūt visada būna tokia mano pagrindinė žinia kalbant su diaspora“, – sakė ministras, pabrėždamas labai svarbų Lietuvos ambasadų vaidmenį telkiant lietuvių bendruomenes užsienyje.
Pirmąją vizito Italijoje dieną, antradienį, Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis Romoje susitiko su savo kolega, Italijos užsienio reikalų ministru Luigi Di Maio, Deputatų rūmų pirmininku Roberto Fico bei Užsienio ir Europos reikalų komiteto pirmininku Piero Fassino, Italijos Senato vicepirmininke Paola Taverna, taip pat Italijos gynybos ministru Lorenzo Guerini. Rytų kaimynystės politikos klausimus aptarė su svarbiausių Romos politikos tyrimų centrų vadovais.
Antrąją vizito dieną, trečiadienį, Lietuvos ministras lankysis Vatikane bei susitiks su Italijos lietuvių bendruomenės valdybos nariais. Vizito Italijoje metu G. Landsbergis taip pat duos interviu pagrindiniam Italijos dienraščiui „La Repubblica“.
