„Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti“, – antradienį dalyvavęs Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje diskusijoje sakė G. Nausėda.
Visgi, akcentavo prezidentas, galima sakyti, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.
„Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 m. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai (NATO viršūnių susitikimas – ELTA) bus, o 2023 metais (...) Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba“, – sakė G. Nausėda.
2006 m. NATO viršūnių susitikimas vyko Rygoje. Tuo tarpu Lietuvoje 2002 m. lankėsi tuometinis JAV prezidentas George'as W.Bushas.
Pateikė požiūrį į mūšį dėl EVT
G.Nausėda, besitęsiant jo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narių ginčui dėl šalies atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), tikina, kad Lietuvos politika ir santykiai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra užsienio, o ne vidaus politikos klausimai. G. Nausėda pažymi, kad tai kartu reiškia, jog Lietuvos pozicijai ES institucijoje turėtų atstovauti būtent prezidentas, pagal Konstituciją sprendžiantis pagrindinius užsienio politikos klausimus.
„Mano akimis, Europos Sąjunga yra tautų sąjunga, kurioje tautos išsaugojo savo suverenitetą, savo Konstitucijas, štai kodėl aš traktuoju visus klausimus, nesvarbu, kokio pobūdžio jie būtų, kaip užsienio politikos klausimus“, – pokalbyje su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala antradienį kalbėjo G. Nausėda, kartu akcentuodamas, kad Lietuvos prezidentas privalo būti aktyvus atstovaujant Lietuvos pozicijai Europos institucijose.
„Tokiu atveju Lietuvos Respublikos prezidento priedermė yra būti aktyviam visais šiais klausimais, turėti labai aiškią savo nuomonę ir kartu transliuoti tą poziciją, kurią išreiškė Lietuva“, – tikino šalies prezidentas.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad prieš kiekvieną EVT posėdį Lietuvos pozicijos yra suderinamos atitinkamose šalies institucijose, o šią priimtą poziciją kitų valstybių atstovams pristato būtent prezidentas.
„Tai, kad Lietuva yra suvereni valstybė, rodo dar ir tas faktas, kad mes prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos posėdį ir prieš kitus forumus visada deriname savo poziciją, kokią ją mes vežame į bendras ES institucijas ir ten tą poziciją deriname, pristatome ir priimame sprendimus“, – teigė šalies vadovas, kartu pridurdamas, kad Lietuvos prezidentas vienašališkai netvirtina ir Europos Sąjungos institucijose priimamų sprendimų, o tai parodo, kad Lietuvoje yra veikiama pagal šalies Konstituciją.
„Lygiai taip pat, kai priimami sprendimai ES lygiu, jie dar turi būti ratifikuojami Lietuvoje. Reiškia, mes esame nepriklausomas suverenus subjektas, kuris veikia pagal savo valstybės Konstituciją ir atsako prieš savo valstybės piliečius“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad tęsiantis G. Nausėdos ir konservatorių konfliktui dėl atstovavimo EVT, Seimo Etikos ir procedūrų komisija praėjusį trečiadienį konstatavo, kad Užsienio bei Europos reikalų komitetai, teikdami rekomendaciją, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, peržengė savo kompetencijos ribas. Taip Seimo etikos sargai pasisakė po to, kai kovo mėnesį Užsienio bei Europos reikalų komitetuose buvo nutarta rekomenduoti Vyriausybei, kad, sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT, Lietuvai atstovautų prezidentas. Šiuo nutarimu pasipiktino dalis opozicijos atstovų, mat konservatoriams priklausantys parlamentarai ne kartą viešai kalbėjo, kad komitetai lygiai taip pat galėtų rekomenduoti, jog į EVT turėtų vykti premjerė I. Šimonytė.
Dalies opozicijos teigimu, apskritai Europos reikalų komiteto sprendimas imtis teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, yra viršijantis komiteto kompetencijas. Pasak jų, privalu toliau tęsti praktiką, kai Seimo komitetai prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Tuo metu, anot konservatorių, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
Ir nors EVT atstovavimo klausimą kėlę Seimo komitetai nusprendė neteikti jokios pozicijos dėl to, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai praėjusią savaitę Portugalijoje vykusioje neformalioje EVT, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis prakalbo apie esą Vyriausybės vadovo teises uzurpavusį prezidentą. Jo teigimu, tai, kad prezidentas išvyko į neformalią EVT Portugalijos mieste Porte, yra žalinga Lietuvai, mat jis neturi jokios kompetencijos atstovauti Vyriausybės prerogatyvoje esantiems socialiniams klausimams.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, komentuodama situaciją, konservatorių pasirinktą būdą kelti atstovavimo EVT klausimą pavadino „antivalstybišku“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui. Galiausiai ji pareiškė viltį, kad Seimas įsiklausys į Etikos ir procedūrų komisijos poziciją dėl Seimo komitetų viršytų įgaliojimų, rekomenduojant, kas turėtų vykti į EVT.
Įvertino Rusijos veiksmus
G.Nausėda teigia, kad agresiją kaimynių atžvilgiu demonstruojanti Rusija jau seniai peržengė visas raudonąsias linijas. Todėl, pažymi Lietuvos vadovas, Vakarų pasikartojančias pastangas Rusijos atstovus išlaikyti prie derybų stalo, Kremlius, ko gero, supranta kaip konkurentų silpnumo ženklą.
„Mes kalbame apie tas raudonąsias linijas gana dažnai Europos Vadovų Taryboje. Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonąsias linijas. Tačiau aš sakau, kad tos linijos yra senokai peržengtos. Ir kad mes demonstruodami tokį orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo... Mes tam tikra prasme siunčiame signalą mūsų oponentui – žiūrėkite, galima juos truputį pagąsdinus priversti susigūžti. Ir tada tai yra priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas“, – sakė G. Nausėda.
„Šioje vietoje aš už tai, kad reikia bandyti niekada nepavargti ieškoti to galimo sutarimo. Bet sutarimas neįmanomas kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai norima padaryti nauju normalumu, kol vyksta intensyvus kišimasis į Baltarusijos reikalus. To mes negalime ignoruoti, apsimesti, kad to nevyksta. Ir jeigu teigiamų jokių poslinkių nėra, privalome tai konstatuoti ir principingai tai vertinti“, – teigė G. Nausėda.
