Įvertino vienam Lietuvos regionui siūlomą ginklą prieš Rusijos kemšamą propagandą

Pastebėjus lėtesnius vakcinacijos tempus rytų ir pietryčių Lietuvoje vėl atgimė kalbos apie specialios TV programos steigimą lenkų ir rusų kalbomis, taip siekiant užkirsti kelią Kremliaus propagandai.

Švenčionys.<br>T.Bauro nuotr.
Švenčionys.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Visaginas.<br>T.Bauro nuotr.
Visaginas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 12, 2021, 7:17 AM

„Žinių radijo“ laidos metu Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir Visagino meras Erland Galaguz aptarė, kaip iš tiesų šiuo metu Visagine atrodo vakcinacijos procesas, kokią įtaką propagandiniai kanalai daro Lietuvos gyventojams ir ką išspręstų naujas TV kanalas.

Aiškios koreliacijos

Seimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad per dešimtmetį Rusijos valstybinių televizijų žiūrimumas Lietuvoje krito du ar tris kartus, tačiau vis tiek išlieka ir daro įtaką.

„Matoma koreliacija, kad tų visuomenės grupių, kurios labiau žiūri Rusijos valstybinius televizijos kanalus, kurie iš principo yra propagandiniai, jų požiūris į Rytų geopolitinius procesus yra visiškai kitoks – labiau pateisinamas V.Putino imperializmas Ukrainoje, iš esmės yra didesnė gravitacija į rusišką pasaulį.

Tuo metu tie žmonės, kurie vartoja Rusijos televizijos kanalus, tačiau šalia turi kitus informacinius kanalus, ta priklausomybė nuo Rytų geopolitinės erdvės mažėja“, – įvertino L.Kasčiūnas.

Kita vertus, anot Seimo nario, tyrimai parodo, kad žmonės, esantys ant žemesnio socialinio laiptelio, yra labai paveikūs išorinei propagandai, ateinančiai iš Rytų. Pasak L.Kasčiūno, informacinių alternatyvų teikimas būtų vienas iš būdų spręsti Kremliaus dezinformacijos problemai, tačiau tai nebūtų panacėja.

Konservatoriaus teigimu, reikėtų kalbėti ir apie fundamentalius sprendimo būdus – socialinės padėties kaitą, didesnę žmonių integraciją, gerovės standarto užtikrinimą.

Esminiai skirtumai

Savo ruožtu Visagino meras Erland Galaguz laidos metu pritarė minčiai, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio toms savivaldybėms, kuriose lietuviai arba kalbantys lietuviškai gyventojai sudaro mažumą.

„Kartais net pasigirsta, kad „mes iš Visagino važiuojame į Lietuvą“. Tokių dalykų negali būti. Mūsų gyventojai jaučia net ir tam tikrus susisiekimo niuansus, kada mato, kad į vakarų Lietuvą arba į pietų Lietuvą ir susisiekimo keliai geresni, ir traukiniai geresnės kokybės važiuoja – tas tikrai labai jaučiama“, – kalbėjo E.Galaguz.

Tuo metu informacija apie vakcinacijos procesą, mero teigimu, visaginiečius pasiekia lygiai taip pat, kaip ir kitų savivaldybių gyventojus – iš centrinės televizijos, savivaldybės ar sveikatos centrų tinklalapiuose, socialinių tinklų.

„Skrajučių nesame parengę, tačiau esame parengę keletą video klipų, kuriuos transliavome ir kvietėme gyventojus skiepytis“, – kalbėjo meras.

Vis dėlto, E.Galaguz pripažįsta, kad Rytų Lietuvos gyventojams didelę įtaką daro baltarusiška ir rusiška televizija.

„Neabejotinai labai didelę įtaką turi šios žiniasklaidos priemonės. Ne paslaptis, kad čia gyvena mažiausias procentas 65+ amžiaus grupės žmonių, kurie supranta lietuvių kalbą. Jie gauna informaciją per rusakalbes programas, o ten, kaip žinia, yra daug visokios prieštaringos informacijos“, – neslėpė Visagino meras.

Anot jo, vietiniai gyventojai turi pakankamai galimybių pasiekti lietuviškus televizijos kanalus, radijo stotis, jeigu to norėtų: „Negalime skųstis, kad nėra galimybių, tačiau manau, kad gyventojai pasirenka tuos kanalus, kuriuos supranta“.

Tempai paspartėjo

Idėja steigti TV programą pietryčių Lietuvoje lenkų ir rusų kalbomis vėl atgimė pastebėjus, kad dalis šio regiono savivaldybių vakcinacijos tempais atsilieka nuo kitų savivaldybių. Visgi, E.Galaguz teigia, kad aktyvios pastangos stengiantis sukurti teigiamą nuomonę apie skiepus, pasitelkiant ir vietinius autoritetus, jau atnešė rezultatų.

„Aktyvumą pajutome, ir skaičiai tą rodo: paskiepyta daugiau nei 30 proc. žmonių, kurie yra 65+ amžiaus grupėje, turime kolektyvų paraiškas, norinčių pasiskiepyti.

Net „AstraZeneca“ vakcinos nebeturime – panaudojome absoliučiai visas dozes. Šią savaitę gausime „Pfizer“, „Modernos“ ir „Johnson & Johnson“ – esame sudarę eiles, matome, kad per savaitę panaudosime visas vakcinas“, – kalbėjo meras.

Mero teigimu, negalima teigti, kad „AstraZenecos“ problemos savivaldybėje nebėra – anot jo, jeigu būtų gauta daug daugiau šios vakcinos dozių, galbūt ji ir nebūtų pilnai panaudota.

Tuo pačiu E.Galaguz pabrėžė, kad pats nėra sutikęs nė vieno žmogaus, kuris būtų pasakęs, kad nori tik „Sputnik“ vakcinos.

„Esu tai girdėjęs iš žiniasklaidos, iš tų pačių feisbuko komentatorių, kad tokių žmonių yra. Bet ar dėl mano pareigų, ar dėl kitų priežasčių nesu sutikęs nė vieno žmogaus, kuris man tiesiai pasakytų „Aš skiepysiuosi, bet tik „Sputnik“, – kalbėjo Visagino meras.

Klausimai dėl žiūrimumo

Pietryčių Lietuvoje pradėjus retransliuoti Lenkijos televizijos kanalus, pusė gyventojų teigė jų nežiūrintys, dalis rinkosi rusiškus kanalus, parodė Susisiekimo ministerijos atlikta apklausa.

Tad ar tikslinga buvo tokia iniciatyva? L.Kasčiūnas teigė buvęs nustebintas, kad tiek gyventojų šiuos kanalus žiūri – politikas teigė galvojęs, kad žiūrimo procentas bus mažesnis.

„Bet kokia iniciatyva yra gera – aš ją rėmiau, bet rezervuotai. Atidarėme kelius žiūrėti Lenkijos televizijas, bet nesukūrėme savo nacionalinio instrumento. Bandėme informacinę erdvę paįvairinti pasitelkdami Lenkijos valstybines televizijas.

Tai yra gerai, bet norėtųsi, kad valstybė šiuo atžvilgiu pati turėtų formuojančią politiką. Aš už tai, kad tęstume tą retransliaciją, kadangi baiginėjasi kontraktas, reikia ieškoti papildomai pinigų, kad ją pratęstume. Tačiau valstybė turi užsiimti – informacinė įvairovė turėtų būti ir mūsų valstybės uždavinys“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.