RŠL administracijos nurodymu ligoninėje trečiadienį nebuvo laikomasi tradicijos pirmajame aukšte padėti velionio mediko nuotrauką ir uždegti žvakių. Trečiadienio rytą kolektyvas buvo perspėtas pagerbimo nedaryti, nes esą taip rekomenduoja psichologai ir psichiatrai.
Ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė patvirtino, kad toks nurodymas buvo, bet ji pažymėjo, kad gedėti nėra draudžiama – artimiau bendravusiems medikams bus suteikta galimybė darbo metu nuvykti ir į šermenis, ir į laidotuves.
Tokiais veiksmais nepatenkinti medikai jau trečiadienį ant pagrindinio ligoninės pastato laiptų išrikiavo degančių žvakučių eilę.
Ketvirtadienį, kai į paskutinę kelionę bus palydėta anesteziologė – reanimatologė, tragedijai neabejingi šiauliečiai kviečiami į nebylią atsisveikinimo akciją.
„Mūsų jaunos gydytojos Lauros netekčiai neabejingi šiauliečiai, visi susirinkime ketvirtadienį 9 valandą prie Respublikinės Šiaulių ligoninės pastato. Visi atsineškime ir uždekime po žvakutę, laikykimės karantino reikalavimų. Visi kartu mes galime daug...“ – tokį kvietimą išplatino akcijos organizatoriai.
Renka medžiagą ministerijai
Savaitgalį pasklidus žiniai apie iš gyvenimo pasitraukusią gydytoją ir jos atleidimo aplinkybes, buvo užsiminta apie neva jos padarytus šiukščius darbo pažeidimus, tariamą dokumentų klastojimą.
Paklausta, ar gegužės 6 d. gydytoją atleidę RŠL administracijos atstovai kreipėsi į teisėsaugą dėl galimų nusikaltimų, S.Tenytė išsisuko nuo atsakymo.
Viešųjų ryšių specialistė paaiškino, kad ligoninė renka visą medžiagą ir ją perduos steigėjai Sveikatos apsaugos ministerijai.
Persekiojo ne vienerius metus
Iš gyvenimo pasitraukusios medikės kolegos lrytas.lt žurnalistui anonimiškai liudijo, kad gydytoja nebeištvėrė metų metus besitęsusio psichologinio smurto. Medikę žemino ir aukštesnes pareigas užimantys asmenys, ir jos bendraamžiai.
Pasak šaltinių, gydytoja paliko atsisveikinimo laišką, kuriame įvardijo kaltininkus – RŠL dirbančius keturis vadovaujančius asmenis.
Nusižudžiusios gydytojos namiškiai kreipsis į prokuratūrą, kad prieš teismą stotų ir būtų nubausti kaltieji.
„Tai tęsėsi ne vienerius metus, nes tiesūs, sąžiningi ir atviri žmonės nėra mėgstami, jie dažnai laikomi rakštimi, kuria skubiai reiktų atsisveikinti, – pasakojo šaltiniai. – Šią situaciją galima palyginti su stirnos medžiokle, kai ją persekioja pora dešimčių medžiotojų ir pusšimtis medžioklinių šunų.“
Gydytoja stebino drąsa
Pasak pašnekovų, jauna gydytoja taikiniu tapo dėl pernelyg drąsiai išsakomos nuomonės, pastebėjimų dėl galimų nesutapimų darbo apskaitos žurnale, be to, būdama puiki specialistė ji drįso įvardinti vyresnių ir daugiau patirties turinčių kolegų klaideles.
Pasak pašnekovų, į atvirą kovą stoti nepabūgusi gydytoja buvo kreipusis į darbo ginčų komisiją, rašė raštus Darbo inspekcijai, kitoms valstybinėms institucijoms, bet visur atsimušė į abejingumo sieną.
Darbo ginčų komisijoje ji buvo arti pergalės, bet galiausiai sutiko pasirašyti taikos sutartį. „Netrukus ji sulaukė atsakomojo smūgio – neva klastojo dokumentus, nors tikrai nepakenkė nė vienam pacientui, neturėjo ir neieškojo sau finansinės naudos,“ – kalbėjo medikai, užsiminę, kad buvo renkami net slaugytojų parašai.
Papiktino paleisti gandai
Šiauliečius medikus pribloškė paskleista žinia apie šviesaus atminimo kolegės neva turėtus psichikos sutrikimus. Tai jie pavadino visišku absurdu.
Jauna gydytoja dirbo ne tik Šiauliuose, bet ir Kaune, rašė mokslinius darbus. Artimiausia aplinka žinojo apie Vokietijoje gyvenantį draugą. Medikė, matyt, planavo išvažiuoti į užsienį – nuolat mokėsi vokiečių kalbos.
„Ji niekada nesirgo raide F koduojamomis ligomis. Tokios kalbos yra apgailėtinas melas“, – piktinosi medikai.
