V. Blinkevičiūtė žada vieną, tačiau retorika signalizuoja priešingai: šviečia lemtingas klausimas

Sprendimas, teikiantis naujos vilties atgyti, tačiau ar jis nepavėluotas? Be to, ar tai atsvers naujus pavojus? Tokius klausimus kelia praėjusį savaitgalį pasibaigę opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimai, kuriuos laimėjo europarlamentarė V.Blinkevičiūtė. Ji įveikė kitą europarlamentarą J.Oleką.

Vilija Blinkevičiūtė.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė, Gintautas Paluckas<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė, Gintautas Paluckas<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė Juozas Olekas<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė Juozas Olekas<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Butkevičius ir Vilija Blinkevičiūtė.<br>V.Balkūno nuotr.
Algirdas Butkevičius ir Vilija Blinkevičiūtė.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
LSDP Algirdas Butkevičius, Balčytis, Blinkevičiūtė<br>T.Bauro nuotr.
LSDP Algirdas Butkevičius, Balčytis, Blinkevičiūtė<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Blinkevičiūtė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2021-05-12 19:25

Galima konstatuoti, kad toks partijos pasirinkimas buvo tikėtinas ir netgi natūralus esant dabartinei jos padėčiai.

V.Blinkevičiūtė nuo darbo socialinės apsaugos ir darbo ministro poste, kai buvo tituluojama visų šalies pensininkų karaliene ir motina, neišbarstė viso populiarumo, taip nuo 2009 metų vis užsitikrindama sau vietą Europos Parlamente.

Negana to, ši politikė buvo minima tarp pajėgiausių kairiųjų kandidatų į prezidentus. Bet ji nenorėjo sočios ir ramios Briuselio užuovėjos keisti į rizikingus Lietuvos politikos vandenis.

Kodėl ji dabar pakeitė sprendimą? Labiausiai tikėtina versija – dėl tos pačios Briuselio užuovėjos. Gal pati suprato, gal partijos bičiulių buvo įtikinta, kad kitos galimybės likti kandidatų į Europarlamentą sąrašo viršuje ji nebeturi.

Gali būti, kad V.Blinkevičiūtė nuogąstavo, jog pirmininku tapus J.Olekui bent pirmąją sąrašo vietą matys kaip savo ausis, o pati partija gali nusilpti tiek, kad ir kitos vietos negarantuos europarlamentaro mandato.

Vis dėlto ką reiškia šie LSDP vadovo rinkimai? Kairieji atsidūrė panašioje kryžkelėje, į kurią pateko iš karto po 2016 m. pralaimėjimo Seimo rinkimuose ir lyderystės krizės pradžios.

Ar mėginti išlikti senojoje vagoje ir orientuotis į tuos pačius vadinamojo kairiojo centro vyresniojo amžiaus labiau provincijos rinkėjus, kuriems svarbiausia – socialdemokratų patriarcho A.Brazausko politikos atgarsiai?

Ar tų atgarsių pas valstiečius ieškoti pabėgusius partijos rėmėjus peržegnoti ir mėginti atsinaujinti pasukus į vakarietiškojo tipo socialdemokratiją?

Tada vadovu išsirinkę G.Palucką kairieji patyrė nesėkmę – didžiosios politikos paviršiuje partija išliko, bet iš idėjinės ir lyderystės krizės neišsikapstė.

Tuo metu buvusi A.Brazausko Vyriausybės ministrė V.Blinkevičiūtė, nors ir žada atnešianti vakarietiškosios socialdemokratijos saulę, savo įvaizdžiu ir retorika signalizuoja mėginimą grįžti prie patriarchalinių (šiuo atveju matriarchalinių) partijos šaknų.

Tik ar tai nėra pavėluotas žingsnis, kurį socialdemokratams reikėjo žengti jau prieš penkerius metus? Labai tikėtina.

Be to, posūkis nuo veržlaus jaunuolio G.Palucko prie brandžios senjorų motinos V.Blinkevičiūtės kai kuriems rinkėjams gali atrodyti kaip dar vienas partijos blaškymosi ženklas.

Šiaip ar kitaip, tunelyje, iš kurio kairieji tebeieško kelio, šviečia dar vienas lemtingas klausimas: ar iš Briuselio negrįšianti vedlė tikrai susitvarkys su šiuo metu pačiu svarbiausiu uždaviniu, kurį pati įvardija, – suvienyti partiją?

Jau aistrų purslai, kurie prasiverždavo į viešąją erdvę abipusiais kandidatų į pirmininkus kaltinimais nekorektiška kampanija ar manipuliacijomis, rodė, kad didelė įtampa susikaupusi ir partijos apačiose, ir viršūnėse.

Mat V.Blinkevičiūtė sudarė tandemą su G.Palucku, kuris savo ruožtu jai padedant tikisi išlaikyti persvarą prieš senosios partijos vadovybės atstovus, kurie po nesėkmingų 2020 m. Seimo rinkimų privertė jį atsisakyti partijos vairo.

O vienas lyderių partijos elito dalyje, kurioje dominuoja su J.Oleku susiję socialdemokratai, – buvęs G.Palucko konkurentas Jonavos meras M.Sinkevičius.

Sparčiai populiarėjantis M.Sinkevičius buvo gavęs garantiją J.Oleko pergalės atveju tapti partijos vicepirmininku, o į lyderius kandidatuoti po dvejų metų.

Bet ar nebūtų buvę ir Jonavos merui, ir partijai naudingiau, jei jis nebūtų vengęs kovos, o kandidatavęs dabar? Tiesa, dėl to būtų reikėję susitarti su G.Palucku ir V.Blinkevičiūte, tačiau tai nebuvo padaryta.

Aišku, tikėtina, jog rinkimų aistroms atvėsus, LSDP įgijus naują vedlę dauguma socialdemokratų, nors ir sukandę dantis, apsiramins bendro gėrio labui. Bet jei partijos reitingai nekils arba kils lėčiau, nei norisi, jei partija toliau patirs nesėkmes, vidaus kova kairiųjų stovykloje žaibiškai atsinaujins.

Galima spėti, kad trintis atsinaujins bet kokiu atveju – kuo arčiau bus savivaldos rinkimai. V.Blinkevičiūtė paskelbė, kad pagrindinis jos tikslas – suvienytai LSDP juos laimėti. Bet jau dabar aišku, kad tai priklausys ne tiktai nuo šios partijos, bet ir nuo padėties visame centro kairiajame sparne, kuris, pralaimėdamas praėjusius Seimo rinkimus, pademonstravo, jog krizę patiria ne tik socialdemokratai.

Skyrybų slenkstį beveik peržengusio S.Skvernelio ir R.Karbauskio tandemo tebevadovaujami valstiečiai dar išlaiko pagrindinės opozicijos jėgos titulą. Bet neatmestinas ir naujas išsikvėpusios partijos krytis.

Ne itin įkvepiančiai atrodo ir „darbiečiai“, kuriuos jų nepakeičiamas ir vienintelis vedlys V.Uspaskichas reanimavo dėl to, kad pats galėtų išlikti Europos Parlamente.

Šios dvi partijos, nors ir sudariusios opozicinę koaliciją, tarpusavyje konkuruoja ne mažiau aršiai, nei jas abi pliekia savo vietos ir savų rinkėjų ieškantys socialdemokratai.

Taigi sunku pasakyti, ar šio trikampio trintis sustiprins visą centro kairįjį sparną, ar atsitiks priešingai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.