Apie šeštadienį įvyksiantį protestą ir jo reikšmę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.
Visuomenę skaldo net tokia vertybė kaip šeima
L.Kontrimas „Didįjį šeimų gynimo maršą“ apibūdino kaip reakciją į dialogo trūkumą tarp politikos vykdytojų ir jų rinkėjų. Pasak jo, tema, kurią šis maršas atspindi, yra nenuginčijama, nes visuomenėje sunku būtų rasti žmogų, pasisakantį prieš šeimą.
„Maršas kalba apie labai gilų įtrūkį mūsų visų politinėje kasdienybėje. Matome tai, kad daugybė Seimo narių praktiškai nebejaučia pulso, kuriuo gyvena jų rinkėjai. Jeigu programos, kurios yra kartais parašomos labai gražiai ir tarsi iš vadovėlių, netampa partijų darbotvarke, reiškia, kad vyksta tam tikras manipuliavimas.
Mes turime tokį miksą, įvairių emocijų raizgalynę, į kurią tas maršas dabar pataiko. Nereikia stebėtis, kad labai greitai atsiranda ir esančių už, ir prieš – visi turi tam tikrą poziciją“, – aiškino L.Kontrimas.
Pasak specialisto, kylančias aršias diskusijas iššaukė įsisenėjusios visuomenės problemos bei kompleksai.
„Mano subjektyvia nuomone, šis maršas atskleidžia problemą, kad visuomenėje desperacijos, emocinių įtampų ir psichologinių kompleksų yra tiek daug, kad net tokia vertybė kaip šeima ne apjungia, o suskaldo.
Ši idėja taip ir nepriverčia nei vienos pusės pradėti kalbėti argumentų ir faktų kalba – viskas lieka emocijoje. O emocija, kaip suprantate, yra retai kontroliuojama, ypač, kai ji artėja prie įkaitimo ribos. Tada žmogus deda ant stalo viską, ką turi po ranka, o tai nebūtinai yra žodžiai“, – pridūrė L.Kontrimas.
Komunikacijos specialisto teigimu, didelė dalis visuomenės bijo, nežino bei nesupranta, kas iš esmės yra seksualinės mažumos, o iš baimės ir nesaugumo jausmo ir kyla didelis nesusikalbėjimas.
„Mažai informacijos, mažai kalbama apie tai, kas vyksta. Lietuvoje net ir sovietmečiu visi žinojo, kad egzistuoja kitokie žmonės, ir dalis tų žmonių gyveno visiškai socialiai priimtiną ir taisyklių besilaikantį gyvenimą. Šios baimės atveda prie didžiulių įtampų ir labai daug yra temų, kurios dar yra neišspręstos, bet jau yra klijuojamos į šį raizgalyną – pavyzdžiui, pedofilija.
Daugelis žmonių net nesuvokia savo galvoje, juos galima įgasdinti, kad, jeigu bus pradėta narplioti tema apie partnerystę, tai suprask, kad tuoj į žaidimo aikštelę išlįs ir visi kiti, kurių elgesys jau yra net nebe socialinio susitarimo, o baudžiamojo kodekso objektas“, – svarstė L.Kontrimas.
Jis teigia, kad staigiai ir netikėtai įvyksta tik revoliucijos, tačiau poreikis būtent tokioms diskusijoms vystosi jau kurį laiką.
„Gal taip atrodo, kad viskas čia taip įkaitę, bet iš tikrųjų, keičiant socialinę struktūrą, niekas nevyksta labai staigiai. Gali būti, kad abi pusės yra pasirinkusios pakankamai ryškią ir jokio išvengimo nepaliekančią formą, bet visuomenė tik tokiais būdais ir gali išjudėti iš sąstingio.
Reikia priminti, kad Laisvės partija per praėjusius rinkimus aiškiai pasakė, kokią dienotvarkę atneša į Seimą – tai nėra balto ar juodo triušio traukimas iš skrybėlės. Viskas buvo aišku, tik pati tema yra tokia aštri, kad ji vienokiu ar kitokiu būdu privalėjo ir privalės patekti į mūsų kasdienybę“, – aiškino L.Kontrimas.
Siūlo kalbėtis
Jo teigimu, dalies visuomenės noras įgarsinti savo idėjas yra sveikintinas, tačiau nereikėtų aklai vadovautis tik emocijomis, kurios galiausiai iššaukia rimtus konfliktus.
„Pats maršas, idėjos ir faktas, kad visuomenė susiburia ir garsiai pareiškia poziciją yra liuks, tačiau, tiek šitas maršas, tiek LGBT bendruomenės kai kurių žmonių kartais labai nemandagūs pasisakymai gal ir yra tas emocinio garo nuleidimas, tad palinkėčiau kuo greičiau sėsti ir pakalbėti apie argumentus.
Juk tie asmenys, kurie save laiko LGBT bendruomene, taip pat ateina iš šeimų – kas, kaip, kodėl? Kaip jie gyvena, kaip jie jaučiasi? Visi šie klausimai turi atsakymus, reikia apie tai šnekėti ir būsime tik turtingesni“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Profesorius Vytautas Landsbergis savo ruožtu iškėlė retorinį klausimą – kas puola tradicines šeimas, kad jas reikia ginti? Tačiau, pasak L.Kontrimo, šioje situacijoje tereikia pabandyti apsiauti puolamų žmonių batus.
„Labai lengva kalbėti, kad viskas yra gerai, viskas sudėliota, bet pabandykime įsijausti ir pamatytumėme, kad yra apie ką pasikalbėti tiek vienai, tiek kitai pusei. Prisiminkime savo šeimų, giminių susėdimus už didžiulio stalo – ten joje visko yra, visko buvo.
Šeimos, kurios sugeba viduje tartis, kalbėtis, apgaubti vienas kitą emocine pagalba – tada viskas išsisprendžia. Kaip bežiūrėtumėme – mes, mūsų valstybė, esame vienas didžiulis stadionas, į kurį sueina visokiausi žmonės, ir mums reikia kiek įmanoma normaliau pažiūrėti tas rungtynes, kurios vadinasi gyvenimas.
