Todėl, kad, anot G.Nausėdos, jis yra savarankiškos šalies vadovas, o ne (jau šių eilučių autoriaus interpretacija) ES regionų, tik formaliai vadinamų valstybėmis, „gamybinio pasitarimo“ dalyvis.
Europos Sąjunga, prezidento nuomone, yra tautų sąjunga ir toks nepriklausomų valstybių junginys turinti likti, o ES klausimai yra užsienio politikos, o ne mūsų šalies vidaus politikos sritis.
Galbūt G.Nausėda dar patikslins ir papildys savąją ES ateities viziją, tačiau bent kol kas aišku, jog jis nėra griežtos ES integracijos šalininkas, vaizdžiau kalbant, – ne už Jungtines Europos Valstijas.
Šiuo požiūriu jis skiriasi nuo didelės dalies Lietuvos politikų konservatorių, visų atmainų liberalų, taip pat nuo buvusios prezidentės D.Grybauskaitės. Kokia premjerės I.Šimonytės ES vizija, nežinau.
Man artimesnė G.Nausėdos pozicija. Ir ne vien todėl, kad Kovo 11-ąją balsavau už visais atžvilgiais nepriklausomą Lietuvos valstybę. Nors stojimui į ES pritariau, šios Bendrijos, kaip politinio vieneto, atsiradimas Lietuvai, mažai valstybei, būtų pražūtingas.
Kita vertus, suprantu argumentus, jog tik didesnė integracija nei dabartinė yra ES išlikimo sąlyga. Šiuo klausimu dar bus aštrių diskusijų. Didysis šeimų gynimo maršas – tik menkutė pradžia.
Bet ir dėl to G.Nausėdai teks gerokai pasukti galvą, ką protestuotojams pasakyti.
Minėtas pokalbis prasidėjo nuo Lietuvos santykių su Lenkija.
G.Nausėdos vizitas į Varšuvą Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimo proga buvo reikšmingas ir strateginiams kaimynams naudingas.
Pagaliau nesusiparalyžiuota ties pavardžių rašymu. Bendri interesai, dideli energetikos ir infrastruktūros projektai vis labiau stumia nemalonias istorines temas į mokslines konferencijas.
Lenkija yra vienoje komandoje su Lietuva Ukrainos ir Baltarusijos atžvilgiu.
Tiesą sakant, nieko naujo nei apie santykius su šiomis valstybėmis, nei apie Rytų partnerystės perspektyvą iš prezidento atsakymų nesužinojome.
Mano požiūriu, Rytų partnerystės programa yra žlugusi, tik niekas to nesiryžta garsiai pasakyti. Vidinės partnerių problemos pasirodė daug kartų sudėtingesnės, nei atrodė prieš 15 ar 20 metų.
Nutolus nuo Rusijos dar nereiškia, kad priartėjama prie Vakarų. Man visiškai neaišku, kur link juda Ukraina. G.Nausėda keliskart pokalbyje pareiškė paramą Baltarusijos visuomenės daliai, sukilusiai prieš režimą.
Tačiau netrukus jau bus metai, kai prasidėjo tada atrodęs įspūdingas pasipriešinimas diktatoriui, o jis vis tebesėdi savo krėsle ir dar kurpia dekretus. G.Nausėda paaiškino, kad revoliucinės permainos ne visur greitos.
Maniau, kad A.Lukašenkai šis ruduo krėsle paskutinis, dabar pradedu manyti, kad jis galėtų ištempti iki sau pasiskirtos kadencijos pabaigos ir dar su Maskvos pagalba pribaigs tranzitą iš Rytų per Lietuvą.
Kuo kompensuoti jau akivaizdžius nuostolius (pirmiausia – Klaipėdoje), turėtų tapti rimtu Lietuvos užsienio politikos rūpesčiu.
G.Nausėda prižadėjo stengtis, kad blogoji elektra iš Astravo AE nepasiektų Lietuvos elektros tinklų, tačiau kokių priemonių imsis, nepasakė.
Norom nenorom (bent man taip pasigirdo) L.Kojala paklausė apie Lietuvos santykius su Rusija.
Kodėl „norom nenorom“, suprantama, nes jau daugiau kaip dešimt metų įsigalėjęs budinčių frazių rinkinys, kurį pakaitomis kartoja visi bet kurio rango Lietuvos politikai. Tačiau G.Nausėda į budinčias frazes per daug neįsijautė, pakartojo žinomus dalykus apie grėsmes, tuo ir pabaigė.
Žinomas JAV kino režisierius, prodiuseris ir rašytojas politikos temomis O.Stone’as pažymėjo, jog V.Putino ir jo aplinkos kritika prasidėjo po šio politiko kalbos 2007 m. Miunchene ir tęsiasi vis paaštrėdama iki šiol.
Ar po V.Putino situacija gali pasikeisti, režisierius nesiėmė prognozuoti. Kai kurie analitikai mano, jog Vakarų ir Rusijos santykius lems energetika. Rusijos duomenimis, jos naftos išteklių esamomis technologijomis dar užteks 60 m., o dujų – šimto metų.
Vakarų ekspertai tvirtina, jog Vakarų perėjimas prie žaliosios energetikos plačiu mastu prasidės tik po 20 metų. Taigi dar bent 30 metų be Rusijos išteklių nebus galima išsiversti.
Patiko G.Nausėdos atsakymas apie Lietuvoje išgarsintą žinomo verslininko, V.Putino kritiko M.Chodorkovskio kalbą Europos Parlamente, kurioje buvo paminėta G.Žiemelio bendrovė „Avia Solutions Group“, joje dirbantis V.Ušackas ir kažkodėl dar prigretintas A.Paleckis. Prezidentas išmintingai patarė neskubėti su išvadomis.
Nustebau dėl M.Chodorkovskio kalbos išplatinimo, nes jis pats aiškino, kad „viskas dar tikrintina“ ir todėl „neskelbtina“. Bet vis tiek paskleista. Ir tai daro žmogus, kuris savo kailiu ilgus metus Rusijos kalėjime patyrė, ką reiškia „nepatikrinti“ įtarimai. Mano akyse M.Chodorkovskis sumenko.
Grįžtant prie „Lietuvos užsienio politikos akiračių“ reikėtų pasakyti, kad po daugelio metų tai rimtas bandymas pradėti aiškintis Lietuvos (pirmiausia jos vadovų lūpomis) poziciją dėl santykių su kitomis valstybėmis.
Pokalbis su prezidentu – sėkmingas. Po jo aišku ir tai, kad G.Nausėdai nereikia „ieškoti sau vietos“ įsitvirtinant Lietuvos politikoje – tvirtai yra toje vietoje, kurioje ir turi būti.
