Šią savaitę iš posto netikėtai pasitraukė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldaus Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) direktorius Olegas Sitnikovas.
Šis centras buvo atsakingas ne tik už pirmosios pandemijos bangos metu strimgalviais surengtą daugiau kaip 24 mln. eurų vertės asmens apsaugos priemonių pirkimą. Jis organizavo ir kitą įtarimais aplipusį pirkimą – vis dar sandėliuojamus beveik 2 mln. eurų kainavusius gyvybinių funkcijų monitorius iš Kinijos bei Izraelio.
Abiejų brangių pirkinių aplinkybes narsto teisėsauga. Ar ESSC vadovo pasitraukimas iš pareigų negali būti su tuo susijęs?
O.Sitnikovas „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog tarnybą palieka dėl sveikatos problemų, tiesa, nedetalizavo, kada ir kodėl ji sušlubavo. Bet buvęs valstiečių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad teisėsaugos apgultis O.Sitnikovui tikrai nepridėjo sveikatos.
Anot A.Verygos, buvusią sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę užklupę įtarimai dėl neskaidraus greitųjų testų pirkimo irgi jai kainavo daug sveikatos. Neatlaikiusi įtampos ji pasitraukė iš pareigų.
Dar liūdniau baigėsi buvusiam Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui Vytautui Zimnickui. Jis pernai vasarą mirė netrukus po to, kai pasirašė skandalingąsias sutartis.
Trūkumą rado, kaltų – ne
Ironiška, kad tariami vagonai su beveik 24 mln. eurų vertės kroviniu pradingo iš centro, kuriam vadovavo O.Sitnikovas. Mat anksčiau jis Kauno klinikose buvo atsakingas už turto ir žmonių apsaugą. Kaip buvo pražioplinti tie vagonai, vis dar lieka paslaptis.
Asmens apsaugos priemonių trūkumą ESSC pastebėjo tik praėjusių metų pabaigoje, kai iš sveikatos priežiūros įstaigų buvo pradėti grąžinti tų priemonių likučiai. Jų skaičius esą neatitiko sutartyje ir sąskaitose nurodyto skaičiaus.
Kodėl ESSC dėl galimos vagystės į teisėsaugą nesikreipė šių metų pradžioje, kai, anot SAM kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, buvo nustatytas trūkumas, bet nebuvo įminta jo priežastis?
Tiesa, specialistai juokiasi, kad ministras Arūnas Dulkys, prabilęs apie 20 vagonų vagystę, gerokai sutirštino spalvas.
Kad ir kaip būtų, apie tai, jog trūksta beveik 912 tūkst. eurų vertės prekių, kažkodėl buvo pranešta tiktai balandžio pabaigoje. Tada A.Dulkys pranešė, jog kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų nustatytos trūkumo priežastys ir dėl to kalti asmenys.
Kas tie asmenys ir kaip dingo dalis krovinio – migla. Kinai lietuviams atsakė, kad pateikė visą sutartą krovinį, tai patvirtino ir dokumentus tikrinęs Muitinės departamentas, ir Susisiekimo ministerija.
Pastaroji tikino, kad Lietuvą pasiekė visos prekės – iš pradžių jos buvo gabenamos į Lietuvos pašto Logistikos skyrių, vėliau išdalytos sveikatos priežiūros įstaigoms.
Beje, vertingą krovinį visur lydėjo policijos ekipažai, tad kaip galėjo išgaruoti 20 vagonų?
„Nežinome, kurioje proceso dalyje susiformavo minimas trūkumas, nes neturime visų oficialių dokumentų, įrodančių, kurioje vietoje šios prekės yra“, – po SAM ir jai pavaldžių tarnybų tyrimo pečiais traukė J.Grebenkovienė.
Paaiškinimai – aptakūs
Ar ESSC atstovų veiksmai ar galimas neveikimas galėjo turėti įtakos, kad krovinys dingo?
Ministro A.Dulkio patarėja Aistė Šuksta teatsakė, jog surinkti duomenys apie nustatytą trūkumą perduoti Generalinei prokuratūrai, ji ir įvertins situaciją.
O kaip SAM vertina iš pareigų pasitraukusio O.Sitnikovo veiklą?
„Procesų tobulinimas yra kiekvienos organizacijos sėkmingo darbo dalis. Su buvusiu ESSC vadovu buvo nuolat tariamasi dėl įstaigos veiklos tobulinimo“, – valdiškai atsakė ministro atstovė. Anot jos, nėra žinoma, koks O.Sitnikovo statusas yra pradėtame tyrime.
Tuo metu pats buvęs ESSC direktorius „Lietuvos rytui“ teigė, jog pareigūnai jo esą neapklausė. Jis neatsakė, ar įžvelgia kokią nors savo atsakomybę už nežinia kur pradingusį krovinį.
Organizatoriai mėtė pėdas
O.Sitnikovas nenorėjo komentuoti ir skandalingo monitorių pirkimo. Beje, jo pasitraukimas iš pareigų sutapo su LRT paviešintomis naujomis sandėliuose dulkančių beveik 500 monitorių įsigijimo detalėmis.
Už juos, kaip pernai rudenį rašė „Lietuvos rytas“, valstybė suplojo beveik 2 mln. eurų, bet dauguma „Philips“ ir „General Electric“ gamybos aparatų taip ir nebuvo išpakuoti – juos ESSC surinko iš gydymo įstaigų ir atgal negrąžino.
Monitorius pirkusio centro atstovai jau anksčiau mėtė pėdas, kai „Lietuvos rytui“ neatsakė, kaip buvo rasta netikusią įrangą Lietuvai iškišusi Kinijos bendrovė.
Tada aiškinta, esą tiekėjai patys rodė iniciatyvą, be to, paslaptingai užsiminta apie Lietuvos ambasados Kinijoje pagalbą. ESSC atstovai tuomet taip ir neatsakė, su kokiais ekspertais konsultuotasi perkant monitorius ir kodėl buvo apeiti oficialūs jų tiekėjai Lietuvoje.
Tik dabar paaiškėjo, kad bene pagrindinis ekspertas ir konsultantas buvo Šarūnas Narbutas, pernai vasarą smarkiai apdegęs su dar vienu buvusios valdžios pirkiniu – 5 mln. eurų kainavusiais reagentais. Už tarpininko paslaugas perkant reagentus buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentui tada nubyrėjo 300 tūkst. eurų.
Š.Narbutas, beje, buvęs Dalios Grybauskaitės patarėjas, LRT prisipažino, kad prisidėjo ir prie monitorių pirkimo, bet iš šio sandorio esą nepasipelnė.
Aparatų net neišpakavo
Pasirodo, įrangos tiekėjus suradęs Š.Narbutas jau tuomet žinojo, kad Lietuvai jo įpiršti Kinijos bendrovės „Hangzhou Sunhine IMP & EXP Co Ltd“ siūlomi monitoriai – ne be priekaištų.
Šie monitoriai neturėjo Europos Sąjungoje privalomų sertifikatų, o be jų aparatai negalėjo būti naudojami.
Negana to, kaip atskleidė „Lietuvos ryto“ tyrimas, monitoriai neturėjo įvairių priedų, instrukcijų arba jos buvo kinų kalba, o personalas nebuvo apmokytas jais naudotis. Tiesa, atslūgus pirmajai pandemijos bangai įrangos neprireikė taip, kaip buvo tikėtasi.
„Tada galvojome ir apie pačius blogiausius scenarijus. Manau, jei būtų prireikę tų monitorių, niekas nebūtų žiūrėjęs, ar jie turi sertifikatą, ar ne, būtų radę ir laidų, ir kas instrukciją išverstų iš kinų kalbos“, – šią savaitę „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Veryga.
Anot eksministro, tik vėliau ėmė aiškėti ir SAM pasišovusio padėti Š.Narbuto tikslai. O pernai pavasarį šio veikėjo reputacija esą niekam nekėlė abejonių.
„Mes su juo bendraudavome ir bendradarbiaudavome įvairiais formatais, jis nebuvo iš gatvės.
Š.Narbutas yra buvęs ir Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo valdybos pirmininkas, atstovavo didelei pacientų organizacijai. Juk jis net buvo prezidentės patarėjas. Neturėjome pagrindo juo nepasitikėti, juolab kad jis atstovavo žmonėms, kuriems COVID-19 grėsė mirtimi“, – aiškino A.Veryga.
Tyrimai sekino sveikatą
Buvęs SAM vadovas taip pat pripažino, jog ESSC buvo tik formalus tiek apsaugos priemonių, tiek monitorių pirkimų organizatorius – esą kilus įvairių išteklių trūkumui realiai talkino visi, kurie tik galėjo ir norėjo.
„Juridiškai formaliai už pirkimą atsakė ESSC ir jo vadovas. Iš jo būtų galima reikalauti atsakomybės, bet nemanau, kad tai būtų teisinga. Tikiuosi, kad jo niekas ir nekaltins“, – pridūrė A.Veryga.
Politiko žiniomis, O.Sitnikovas pasitraukė iš posto dėl sveikatos problemų, kurių turėjo jau anksčiau, tai buvo susiję su įtampa ir pervargimu.
Beje, buvęs ministras neatmetė, kad dėl patirto didžiulio spaudimo pirma laiko šį pasaulį galėjo palikti ir V.Zimnickas. Laboratorijos vadovas mirė pernai liepą, netrukus po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tyrimą dėl jo pasirašytos 6 mln. eurų vertės greitųjų testų pirkimo sutarties.
Šioje byloje įtarimai buvo pareikšti ir tuometei viceministrei L.Jaruševičienei. Ji iš karto paliko šį postą – tuomet aiškino esanti nekalta, o pasitraukianti dėl didelės psichologinės įtampos ir nusivylimo.
Anot A.Verygos, darbas pandemijos metu, milžiniška įtampa išsekino ne vieną, žmonėms paūmėjo lėtinės ligos.
Be to, eksministro manymu, po pradėtų tyrimų valstybės institucijose įsimetė baimė: „Pirmaisiais pandemijos mėnesiais daugelis valstybės tarnautojų elgėsi taip, kai niekada anksčiau nesielgdavo.
Dažnu atveju jie ieškodavo būdų nepersistengti. Nes kam čia reikia? Juk to nėra jų pareiginėse instrukcijose. Bet per krizę žmonės susitelkė ir nustebino gerąja prasme. Jie darbavosi lyg kokie nevyriausybininkai, nestūmė darbo nuo savęs.
Bet pradėti tyrimai, kai imta kabinėtis prie formalių pažeidimų, ne vieną jų demotyvavo – buvo matyti, kaip dingo buvęs entuziazmas padaryti daugiau, nei reikalauja valdiškos taisyklės ar instrukcijos.“
A.Veryga neslėpė, kad perteklinis procedūrų ir taisyklių laikymasis kartais erzindavo.
Turėjo žiūrėti, ką pasirašo
Bet buvusią SAM vadovybę dėl brangiai nupirktų testų ir nekokybiškų monitorių kritikavęs dabartinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas mano, kad buvusi ekstremali situacija – nepasiteisinimas.
„Niekas nepriekaištauja, kad pirkimai buvo organizuojami skubiai ir nesilaikant visų procedūrų.
Problema ta, kad už kai kurias prekes buvo akivaizdžiai permokėta arba jos buvo nekokybiškos. Juk tų nesertifikuotų monitorių joks medikas nebūtų išdrįsęs įjungti. Faktas, kad kažkas bandė pelnytis iš pandemijos rizikuodamas kitų žmonių gyvybe.
Žemesnės grandies valstybės tarnautojai matė, kaip per krizę stekenama valstybė, bet nedrįso tam paprieštarauti. Taip galėjo nutikti ir O.Sitnikovui. Bet reikia sugebėti atsispirti, kai už nugaros tavo vardu galbūt daromos machinacijos“, – kalbėjo A.Matulas.
Anot politiko, ne pirmas atvejis, kai kur nors įkliuvusiems asmenims sušlubuoja sveikata. Tiesa, Seimo narys nesistebėtų, jei O.Sitnikovui ji tikrai pašlytų: „Kai dedi parašus pirkimo dokumentuose, kuriuos ne pats parengi, tai gali atsiliepti. Galimos didelės machinacijos ir dideli pinigai dažnam sutrikdo sveikatą.“
