Lietuvos Seimas planuoja pasmerkti Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui

Lietuvos Seimas planuoja pasmerkti Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, uigūrų genocidą.

Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 17, 2021, 2:58 PM, atnaujinta May 17, 2021, 2:58 PM

Atitinkamą Lietuvos parlamento rezoliucijos projektą pasirašė beveik trečdalis parlamentarų, tarp jų – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos pavaduotojai Vytautas Mitalas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, taip pat konservatorių, socialdemokratų, liberalų, Laisvės partijos, valstiečių frakcijų nariai.

Projekte nurodoma, kad Seimas „griežtai smerkia Kinijos vykdomus masinius, sistemingus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, „ragina Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir „kviečia Europos Parlamentą ir Europos Komisiją bei jos pirmininkę Ursulą von der Leyen peržiūrėti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, nusikaltimų žmoniškumui ir uigūrų genocido“.

Rezoliucija taip pat norima paraginti Kinijos valdžios institucijas „nedelsiant nutraukti neteisėtą organų ėmimo iš sąžinės kalinių praktiką, paleisti visus sąžinės kalinius Kinijoje, įskaitant dvasinio judėjimo „Falun Gong“ narius, nutraukti uigūrų genocidą ir uždaryti „perauklėjimo“ stovyklas, paleisti visus sulaikytuosius ir kalinius, esančius sulaikymo ir priverstinio darbo stovyklose“.

Be to, raginama Honkonge atšaukti Nacionalinio saugumo įstatymą, iš ten išvesti Kinijos pajėgas ir nutraukti „vykdomus žodžio laisvės ir politinių teisių ribojimus bei įleisti nepriklausomus žmogaus teisių ekspertus į Tibeto teritoriją ir pradėti dialogą su Dalai Lama dėl Tibeto kultūros ir religinio paveldo išsaugojimo bei religijos laisvės atkūrimo“.

Pagal projektą, Seimas konstatuotų, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje blogėja nuo 2012 metų. Tai liudija šimtų žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų sulaikymai, sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią sulaikyta daugiau negu milijonas uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, jie sulaikomi nepateikus kaltinimų ir be teismo sprendimo.

„Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika; nuo šeimų atskirti vaikai auga valstybinėse našlaičių globos įstaigose ir internatuose; sunaikinta daug kultūros ir religinės paskirties objektų, be to, sukurtas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą“, – rašoma rezoliucijos projekte.

Viena iš projekto iniciatorių socialdemokratė Dovilė Šakalienė BNS sakė, kad tekstas ilgai derintas su įvairių Seimo frakcijų bei komitetų atstovais.

„Įdėtos kolegų pastabos, papildymai, korekcijos, čia tikrai yra bendras komandinis darbas“, – teigė ji.

Anot parlamentarės, negalima nereaguoti, kai vis daugėja pranešimų ir tyrimų apie sistemingus, itin sunkius žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, ypač apie Sindziange vykdomą uigūrų tautinės mažumos persekiojimą.

D. Šakalienė pabrėžė, kad ekspertų vertinimu, tai, kas ten vyksta, atitinka tarptautiniuose teisės aktuose numatytą genocido apibrėžimą.

„Išgyvenę pusę šimto metų komunizmo teroro, savo kailiu patyrę Gulago sistemą, manau, turime moralinę pareigą reaguoti į to paties komunizmo vykdomus nusikaltimus prieš kitą tautą, juolab žinodami, kaip efektyviai komunistinis režimas sugeba slėpti nusikaltimus žmoniškumui“, – BNS sakė Seimo narė.

Jos teigimu, panašius dokumentus jau priėmė arba svarsto JAV, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Belgijos, Italijos ir kitų Vakarų valstybių parlamentai.

Šių metų kovą Pekinas D. Šakalienei ir dar devyniems europiečiams įvedė sankcijas. Jiems uždrausta atvykti į Kiniją.

ES pareigūnai sutarė įvesti sankcijas keturiems Kinijos pareigūnams dėl uigūrų persekiojimo.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

Kinijos ambasada Vilniuje, balandį reaguodama į Seime vykusią diskusiją apie žmogaus teisių padėtį šioje šalyje, pareiškė, kad tai yra kišimasis į vidaus reikalus.

Kinijos atstovybė tuomet nurodė, jog šiuo metu, „pagerėjus žmonių gyvenimo kokybei, sustiprėjus santarvei ir stabilumui, Sindziangas gali pasigirti geriausia žmogaus teisių padėtimi, kokia tik kada nors buvo“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.