Mūšio dėl Partnerystės įstatymo lauke pateikė paprastą faktą: dalis LGBT porų jau augina vaikus

Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei, tačiau jai atstovaujantis Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko sako, kad dabartinis įstatymo projektas per daug nedžiugina.

Vladimiras Simonko<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vladimiras Simonko<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>T.Bauro nuotr.
 Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>T.Bauro nuotr.
Vladimiras Simonko<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Vladimiras Simonko<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>T.Bauro nuotr.
 Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>T.Bauro nuotr.
Vladimiras Simonko <br>kiti
Vladimiras Simonko <br>kiti
Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>AP/Scanpix nuotr.
Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Vladimiras Simonko<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Vladimiras Simonko<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vladimiras Simonko<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Vladimiras Simonko<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>T.Bauro nuotr.
Seime kelią besiskinantis partnerystės įstatymas yra itin svarbus LGBT bendruomenei.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 17, 2021, 7:58 PM, atnaujinta May 17, 2021, 7:58 PM

Jis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė, kad partnerystės įstatymo LGBT bendruomenės žmonės laukė labai ilgai, tačiau pripažįsta, kad laukia dar ilgas kelias, kol bus užtikrintos lygios teisės šiai visuomenės grupei.

Ar pats pasinaudotų įstatymu – nežino

„Suprantu, kad, ilgai laukus, teks dar palaukti, nes diskusijos rodo, kad kelias bus ilgas. Matau, kad tas variantas, kuris yra nutekintas, nelabai mane pradžiugino.

Kai kurie momentai galimai iš šito įstatymo dingsta, ir manyčiau, kad mūsų bendruomenė irgi galbūt nebus labai laiminga, jeigu iš šito įstatymo kai kurios nuostatos dings“, – teigė V.Simonko.

Jis patikslino, kad kalba apie šeimos apibrėžimo nebuvimą, ir tai, jog pagal įstatymą partneriams nebus galima įsivaikinti.

„Aš jau girdžiu iš bendruomenės narių, kad dingsta šeimos apibrėžimas, bet mes galime kalbėti, kad, koks skirtumas, jei jo nebus įstatyme, mes vis tiek vienas kitą de facto vadinsime šeima“, – svarstė LGL vadovas.

Jis teigia į situaciją žiūrintis filosofiškai – matant, kokį ilgą kelią Lietuva ėjo link šio projekto, galvoti, kad jis bus idealus, būtų naivu.

„Žinau tą kelią, kuriuo ėjo kitos šalys, pavyzdžiui, Čekija. 2007 metais ji priėmė partnerystės įstatymą ir tik šiais metais jie sugrįžo prie santuokos lygybės klausimo. Tai parodo, kad ta tarpinė stotelė galima, ir suprantu, kad vienu žingsniu galbūt mes nepadarysime šito stebuklo.

Aš keliu klausimą, kada bus kita stotelė ir ta finalinė stotelė, kuri galbūt duos mūsų bendruomenei lygias teises santuokoje“, – kalbėjo V.Simonko.

Jis svarstė, kad geriau turėti tokį partnerystės projektą, negu iš viso jo neturėti, tačiau nežino, ar pats pasinaudotų galimybe įteisinti santykius.

„Aš suprantu, kad geriau turėti tokį variantą, negu jo iš viso neturėti. Galbūt dalis bendruomenės su manim nesutiks, bet kai kuriems mūsų bendruomenės nariams šis įstatymas reikalingas jau dabar.

Kai sutinkame antrą pusę, įsimylime ir išgyvename tuos gražius laikus, jūs gi turbūt nepradedate savo gyvenimo nuo to, kad „eikime pas notarą, čia dalinamės iki susitikimo ir po“, apie tai pradedi mąstyti tik šiek tiek vėliau. Kartais šeimoje nesinori kelti to klausimo, nesinori įžeisti žmogaus, nepasitikėti juo. Šitas klausimas yra toks nemalonus ir slidus, ir aš jį atidedu vėlesniam laikui“, – teigė V.Simonko.

„Yra tas dalykas, kad aš norėčiau didesnės šventės, ir tikiuosi, kad jos sulauksiu. Manau, kad ateis tas laikas, kai mes įsigilinsime į šį galimai priimtą sprendimą ir įvertinsime viską“, – pridūrė jis.

Įvaikinimo klausimas nuvylė

Pasak LGL vadovo, silpnoji šio projekto grandis yra atimta galimybė įsivaikinti. V.Simonko teigimu, nemaža dalis tos pačios lyties porų jau augina vaikus, tad sprendimas nelogiškas.

„Mes jau matome, kad šis įstatymas niekaip nereglamentuos klausimo dėl vaikų, ir mes jau žinome, kad de facto tokių šeimų yra. Čia aš keliu klausimą ir parlamentarams – jeigu jie žino, kad tokia situacija yra, kodėl jos neišspręsti dabar? Ir tada jau įsivelia vertybiniai klausimai, kurie man taip pat nesuprantami.

Aš tada suprantu, kad mano gyvenimas iškrenta iš vertybinės erdvės, ir užduodu klausimą pats sau – kas aš esu šitoje valstybėje, jeigu nesu vertybiniame lauke? Daug argumentų mane asmeniškai labai žeidžia, nes aš pasijuntu antrarūšiu piliečiu, ir ši našta manęs neapleidžia jau 30 metų“, – svarstė V.Simonko.

Jis taip pat kreipėsi į Seimo narius, kurie viešojoje erdvėje nevengia aštrių pasisakymų apie LGBT bendruomenę.

„Norėčiau paraginti juos atsargiau rinktis argumentus, ir galvoti apie tai, kad LGBT bendruomenė taip pat yra gyva ir turi konkrečių lūkesčių, o galutinė jų stotelė yra santuokos lygybė. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau mes prie to priartėsime“, – sakė LGL vadovas.

V.Simonko taip pat tikisi, kad ateityje politikai šioms temoms skirs daugiau dėmesio.

„Tikiuosi, kad kitos didelės partijos atsižvelgs į Laisvės partijos sėkmę ir pradės galvoti, kad galbūt verta šitą klausimą kelti į darbotvarkę. Bet manau, kad bus ir opozicija, ir matau, kaip ji kelia galvą ir šitą klausimą naudoja tam, kad patektų į Seimą“, – svarstė jis.

LGL vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad prezidentas G.Nausėda kadaise žadėjo įsisegti LGBT bendruomenę palaikantį ženklelį, tačiau iki šiol to nepadarė.

„Visi pamatėme, kad galbūt kažkas yra negerai su žmogaus teisių sąvokomis prezidentūroje. Matau, kad tas vertybinis laukas artėja ne į tą pusę, į kurią mes tikėjomės, ir gali būti, kad netgi naujas įstatymas gali įstrigti ir prezidentūroje, ko aš labai nenorėčiau“, – pridūrė V.Simonko.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.