„Dekriminalizavimo autoriai sako, kad jie siekia, jog jauni žmonės, kurie nori gydytis, kurie nusikalsta pirmą kartą, teisiog neturėtų tų teisinių pasekmių ir baudžiamojo persekiojimo. Aš manau, kad tą patį galima padaryti visai kitu keliu.
Siūlytina numatyti ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir atnaujinimo pagrindą, nustatant, kad asmeniui, kuris disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pradėjus gydytis, kai yra diagnozuota priklausomybė, arba tiesiog sutikus lankyti elgesio korekcijos kursus, kuriuose kalbama apie narkotikų vartojimo žalą tais atvejais, kai priklausomybė nėra diagnozuota, ikiteisminis tyrimas būtų nutraukiamas“, – šešėlinės Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo A.Širinskienė.
Anot jos, jeigu priklausomas žmogus gydosi ir pasveiksta, arba jeigu asmuo, kuriam nėra diagnozuota priklausomybė, išklauso narkotikų žalos kursus, tokiems asmenims neliktų jokių teisinių pasekmių.
„Tuo atveju, jeigu žmogus nutrauktų gydymo programą, be abejo, atsirastų pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju keistųsi tiek baudžiamojo proceso kodeksas, tiek ir Baudžiamasis Kodeksas“, – sakė valstietė.
A.Širinskienės teigimu, įstatymų projektai bus teikiami dar šios savaitės pabaigoje arba kitą savaitę.
Kibirkštys dėl projekto
Tuo metu Laisvės frakcijos narės M.Danielės iniciatyvai, kuria siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), trečiadienį vykusio Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo pritarta.
Tiesa, šio posėdžio metu kibirkščių dėl projekto netrūko. LVŽS narys Aurelijus Veryga teigė, kad pastabų įstatymo projektui yra daugiau negu pačio projekto medžiagos.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras kalbėjo, kad dekriminalizacija savaime nėra stebuklinga pagalba. „Jei tai yra vienintelis dalykas, kuris yra daromas, situacija nuo to tik blogės“, – kalbėjo A.Veryga.
Anot jo, kitų valstybių patirtis rodo, kad dekriminalizacija be pagalbos organizavimo situacijos nepagerintų.
Kita LVŽS narė Rimantė Šalaševičiūtė priminė specialistų pastebėjimą, kad nors Lietuvoje išlieka stabilus narkotinių medžiagų vartojimo procentas, jame didėja narkotikus vartojančių paauglių skaičius. Politikė svarstė, koks būtų dekriminalizacijos poveikis šiai tendencijai.
Tuo metu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Linas Slušnys pabrėžė, kad šiuo metu yra parengtas ir įsakymas dėl priklausomybės ligų gydymo, žalos mažinimo veiksmų plano.
„Sakyti, kad mes nuogame lauke darome kažkokius pokyčius yra neatsakinga. Priešingai – jei žiūrėtume į tai, kas įvykę 2017 metais, mes tik atstatome tai, kas buvo anksčiau“, – pabrėžė Seimo narys.
„Man nuolat kyla klausimas, kai mes taip draskomės, kiek reikia turėti neapykantos, pagiežos ir pykčio tiems jauniems žmonėms, siekiant bausti juos kuo griežčiau. Viena ranka aiškiname, tarsi glostydami galvą, kad nėra nieko baisaus, iš pirmo karto neįkalins, o kitoje rankoje laikome įkaitintą geležį su raidėmis BK – Baudžiamasis Kodeksas, kuriomis pažymime žmones visam likusiam gyvenimui“, – įvertino L.Slušnys.
Anot jo, prieš ketverius ar penkerius metus, kada nuspręsta bausti pagal BK, o ne pagal ANK, valstybė pasirinko ne pagalbą, o bandymą kurti savotiškus getus.
„Galbūt kai kam pakelia savivertę, kad aplink vaikšto daug žmonių su BK. Gal kažkam tai yra labai smagu. Aš taip nesijaučiu – tie žmonės kurs Lietuvai, noriu, kad tie žmonės jaustųsi laisvi, turime ieškoti būdų jiems padėti“, – kalbėjo L.Slušnys.
Savo ruožtu A.Veryga teigė abejojantis, kad kas nors džiaugiasi dėl nepagrįstai nubaustų žmonių.
„Nežinau, ar reikia daryti tokias paraleles, kad tie žmonės, narkotikų pavartoję, kurs Lietuvai. Gal geriau jie kurs, haliucinogeninių grybų pavartoję? Tikrai, ta kūryba išlaisvėja“, – komiteto posėdžio metu ironizavo A.Veryga.
Įstatymo projektas dėl siekio dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti dar bus svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vėliau laukia galutinis balsavimas Seime.
