Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad registruotas Partnerystės įstatymas niekaip negali kelti grėsmės šeima, nes „vienai grupei užtikrinę teises, mes iš kitos grupės jų niekaip neatimame“.
Ji atkreipė dėmesį, kad įstatymas būtų aktualus itin didelei visuomenės grupei, nes šiuo metu Lietuvoje tarp 20-49 metų amžiaus grupės asmenų net apie 600 tūkst. jų nėra niekada gyvenime sudarę santuokos.
Vienas iš įstatymo projekto autorių, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad galutinis projekto variantas jį tenkina ir yra „politiškai įmanomas“.
V.Čmilytė-Nielsėn: atėjo laikas ir tikrai realu tai padaryti šioje kadencijoje
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad penktadienį Seime užregistruotas Partnerystės įstatymo projektas negali kelti grėsmės šeimai ir santuokai. Parlamento vadovė teigia, kad šis lyčiai neutralus Partnerystės įstatymo projektas Seimo svarstymui turėtų būti pateiktas dar pavasario sesijoje.
„Šeimai grėsmės jis negali kelti. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiandieną Lietuvoje amžiaus grupė tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos. Mes kalbame apie labai didelę grupę žmonių, kuriems partnerystė galėtų būti svarbi, galėtų būti aktuali.
Tai žmonėms, kurie yra sudarę santuoką, jokio pavojaus nesudaro. Ir suprantama, kad vienai grupei užtikrinę teises mes iš kitos grupės jų niekaip neatimame“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė tikisi, kad Seimui svarstyti šis įstatymo projektas bus pateiktas dar pavasario sesijoje. Kartu V.Čmilytė-Nielsen viliasi, kad šį įstatymo projektą palaikys ne tik valdančiosios koalicijos atstovai.
„Tikriausiai matėte, kad tarp pasirašiusių šį projektą yra ne tik valdančiosios koalicijos atstovai. Ir, aš manau, tikrai svarbu, kad sprendžiant tokius žmogaus teisių klausimus mes parlamente rastume palaikymo iš visų frakcijų, nes tai nėra griežtai partinis klausimas, tai yra vertybinis klausimas. Ir net skirtingose frakcijose, žinau, kad yra žmonių, kurie palaiko kuo greitesnį sprendimą žmogaus teisių problemų“, – sakė Seimo pirmininkė.
Taip pat V.Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad penktadienį įregistruotas Partnerystės projektas yra kompromisų rezultatas: „Manau, kad tai yra tikrai solidus, geras rezultatas dialogo su nevyriausybinėmis organizacijomis, su teisininkų bendruomene, su įvairių politinių jėgų atstovais.“
„Mes registravome šį projektą šiandieną su palaikančiais jį žmonėmis, akivaizdu, dėl to, kad manome, jog atėjo laikas ir tikrai realu tai padaryti šioje kadencijoje. Ir aš tikrai tuo tikiu“, – tikino ji.
Vis dėlto paklausta, ar tikisi prezidento Gitano Nausėdos palaikymo partnerystei, Seimo pirmininkė sakė, kad apie tai dar per anksti kalbėti.
„Aš manau, kad apie tai dar per anksti kalbėti. Mes šiandieną tik įregistravome projektą, dar laukia jo pateikimas, svarstymas komitetuose, tikėtina, kad projektas dar ir keistųsi, šiek tiek būtų koreguojamas. Taigi, iki tol, kol jis ateis į priėmimo stadiją, bus priimtas Seime ir tas klausimas taps aktualus, dar reikia nueiti ilgą kelią. Manau, kad tuomet mes ir vertinsime“, – sakė parlamento vadovė.
T.V.Raskevičių tenkina kompromisinis įstatymo projekto variantas
Laisvės partijos frakcijos Seime atstovas T.V.Raskevičius akcentavo, kad įstatymo projekto derinimas Seime gerokai užtruko, nes buvo stengiamasi surasti formuluotes, kurios tenkintų ne tik valdančiuosius, bet ir būtų priimtinos kiek įmanoma didesnei opozicijos daliai. Dėl to jis mano, kad įstatymo projektas Seime turėtų sulaukti daugumos parlamentarų palaikymo.
„Iš tiesų jaučiu tiek koalicijos partnerių palaikymą, tiek kitų Seimo frakcijų įžvalgas, kad būtina reglamentuoti šiuos santykius visuomenėje. Projekto derinimas tarp įvairių politinių jėgų šiek tiek užtruko, nes buvo stengiamasi surasti formuluotes, kurios būtų priimtinos kaip įmanoma didesnei daliai Seimo narių.
Parengtas įstatymo projektas yra orus, užtikrinantis pagrindinius nesusituokusių, bet bendrai gyvenančių porų – tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių – poreikius. Svarbiausia, kad tas įstatymo projektas, mano vertinimu, yra politiškai įmanomas“, – įsitikinęs Laisvės partijos frakcijos narys.
Paklaustas, ar jį tenkina toks kompromisinis Partnerystės įstatymo projekto variantas, T.V.Raskevičius atsakė teigiamai.
„Tai, kad šiuo klausimu Seime vyksta aktyvios diskusijos, aiškiai parodo, jos šis klausimas yra svarbus ne tik valdančiąją daugumą sudarančioms politinėms jėgoms, bet ir opozicijai. Bet manau, kad tikrai mes diskutuosime, bus gautos ir teisininkų pastabos, diskusijos vyks ir Seimo salėje. Tikrai manau, kad surasime tinkamus tam sprendimus“, – pažymėjo politikas.
Seimo narys vylėsi, kad diskusijos svarstant įstatymo projektą Seime bus konstruktyvios.
„Aš taip pat norėčiau šiandien pasinaudoti proga visus Seimo narius, politikus pakviesti konstruktyviai diskusijai, pabandyti atsiriboti nuo tam tikrų baimių ir stereotipų, ir pažiūrėti į šią problemą pirmiausia iš praktinės pusės. Kaip minėjo Seimo pirmininkė, šitas įstatymo projektas yra aktualus labai didelei Lietuvos visuomenės daliai“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.
Įregistravo įstatymo projektą
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Projektą kartu su V.Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat T.V.Raskevičius ir konservatorius Andrius Navickas.
Juo bus sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių; sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t.y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
