Iš ankstesnių laikų žinome, kad prie miestų plėtros prisidėjo didikai ar pirkliai. O čia – Vyriausiojo miesto architekto skyrius, kuriame dirbantys vilniečiai sukasi ne ką prasčiau nei pirkliai prieš kelis amžius.
Jie ne tik suteikia statybos leidimus, yra ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir verslininkai, įmonių vadovai ar darbuotojai. Nesudėdami rankų pluša ir jų sutuoktiniai ar sutuoktinės.
Negana to. Kai kurių šio lyg bičių avilys dūzgiančio skyriaus darbuotojų antrosios pusės glaudžiai susijusios su projektavimo ir statybų sektoriais.
Dirbdami po vyriausiojo architekto sparnu tie darbuotojai ar jų sutuoktiniai dar randa laiko dalyvauti savivaldybės skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
„Štai taip statė Vilnių“, – pasakojimą apie šių bitelių nenuilstamą triūsą baigs istorikai.
Ilgais pavardžių sąrašais, turto deklaracijomis ir įmonių pavadinimais eilinių vilniečių nevarginsime. Palikime šį darbą istorikams, rengsiantiems studijas apie Vilniaus plėtrą.
Tyrėjai ras įdomiausių faktų: kas su kuo draugavo, kaip interesų konflikto vengė, vienu metu būdami ir įmonės, projektuojančios statinius, vadovai, ir dirbdami savivaldybės padalinyje, kuris suteikia statybų leidimus.
Istorikų studijoms bus peno: taip išradingai nesisuka jokie verslininkai. Čia ne pandemijos suvaržymus apeiti.
O kokie svaiginami skaičių pokyčiai šių bitelių deklaracijose. Tik čia tyrėjams teks pavargti, nes šiuos dokumentus Vilniaus plėtotojai ne visada suspėja užpildyti.
Gaila, nes liks baltų dėmių miesto prie Neries ir Vilnios santakos naujųjų šeimininkų istorijoje.
Reikia pripažinti, kad auga miesto veidą kurianti nauja karta diktuoja, kur ir ką pastatyti, jie lems, kaip Vilnius atrodys ir po šimto metų.
Jie – tai Vyriausiojo miesto architekto skyriuje dirbantys septyni gabiausi darbuotojai, susiję su privačiomis įmonėmis. Jie – tai trys vyriausiojo miesto architekto M.Pakalnio išmaniausi patarėjai.
Ir apie kokias korupcijos apraiškas gali kalbėti pavyduoliai, jeigu jie ne tik nustato projektavimo sąlygas, suteikia statybų leidimus, bet ir po to rengia statybų projektus, kuriuos vėliau galbūt patys ir tvirtina?
Atvirkščiai -- jie ne už kyšius dirba, o vieno langelio principu. Mes, vartotojai, turėtume tik džiaugtis, kad įgyvendinamas šūkis „Nuo pamatų duobės – iki raktų!“ O kaip atrodė XXI amžiaus Vilnius, tegu žodį taria istorikai.
