Vyriausybės atstovas apskundė teismui Kauno miesto tarybos 2021-ųjų vasario 2 dieną patvirtinto Kauno tarybos veiklos reglamento nuostatas, kuriomis ribojamas laikas tarybos nariams užduodant klausimą ar dalyvaujant diskusijoje.
Klausimui užduoti skirta ne daugiau kaip 30 sekundžių, kalbėti diskusijoje – 1 minutė.
Atsiliepime į pareiškimą teismui Kauno savivaldybė nurodė, kad reikalavimas nepagrįstas jokiais objektyviais teisiniais argumentais, apsiribojama bendrojo pobūdžio teiginiais, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas.
Atsakovė taip pat teigė, kad A.Cechanavičiaus ginčijamose reglamento nuostatose įtvirtinti apribojimai yra pateisinami tuo, jog tais pačiais klausimais tarybos nariai be jokių apribojimų gali kalbėti juos rengiant tarybos komitetuose ir komisijose.
„Tarybos posėdis – ne vieta diskusijoms“, – anksčiau yra sakęs Kauno meras V.Matijošaitis. Jam taip pat patinka idėja visus klausimus išsamiai aptarti komitetų ir komisijų posėdžiuose.
Dėl šios priežasties Kauno tarybos posėdžiai pastaruoju metu trukdavo neįtikėtinai trumpai – su visomis būtinomis procedūromis jiems kartais užtekdavo valandos.
Vos prieš dešimtmetį posėdžiai vykdavo gerokai įdomiau – išspręsti visus klausimus kartais prireikdavo net dviejų dienų, o į daugybę frakcijų ir jų padalinių susiskirstę politikai rengdavo tikrus pasirodymus prieš žurnalistų kameras ir mikrofonus.
Dėl didesnės sumaišties kartais paskelbdavo nepasitikėjimą meru ar jo pavaduotojais. Ir visa tai neva dėl kauniečių gerovės.
Šiuo metu Kauno taryboje yra likusios tik dvi spalvos – daugumą sudarantys V.Matijošaičio visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.
Nei ilgai klausinėti, nei diskutuoti tarybos posėdžio metu lyg ir nėra reikalo – sprendimas būna toks, kokį sugalvojo „Vieningo Kauno“ vadovai.
Nors teismas atrišo rankas ir liežuvius Kauno tarybos nariams, jie galimybe ilgiau kalbėti turbūt nepasinaudos iki kadencijos pabaigos.
Sprendimą dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui ir ši procedūra gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus.
Net paskelbus neskundžiamą sprendimą taryba turėtų labai daug galimybių vilkinti jo vykdymą. Jeigu politikai nepritartų veiklos reglamento pakeitimams, kurie jau atitiktų įstatymo reikalavimus, Vyriausybės atstovui tektų ginčyti jau šį dokumentą ir teismų karuselė įsisuktų iš naujo.
Ar tokiu atveju Kaunui grėstų tiesioginis valdymas? Tokia galimybė tik teorinė, nes ministrų kabinetas šiuo metu tikrai turi rimtesnių rūpesčių negu Kauno tarybos narių teisė kalbėti ilgiau.
Labai panaši situacija jau buvo susiklosčiusi dėl vadinamojo vaikų rūšiavimo, kai 2019 metais Kauno valdžia sumanė pamokyti nepaklusnųjį kaimyną – Kauno rajono valdžią.
Tąkart Kauno taryba nuo 2020-ųjų pradžios nustatė naujus tarifus už ikimokyklinio ugdymo paslaugas.
Ne Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimų vaikams jis siekė 9,2 euro už kiekvieną vaiko lankytą dieną. Jeigu abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, dienos tarifas siekė vos 0,58 euro.
Pernai lapkritį teismas nusprendė, kad Kauno taryba jokių įstatymų ar kitų teisės aktų nepažeidė, tačiau po apskundimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui byla vėl grąžinta į Kauną ir sprendimas lig šiol nepriimtas.
Kauno taryba nedvejodama įsivėlė į teisinį ginčą ir dėl apleisto „Britanikos“ viešbučio rekonstrukcijos. Pirmosios instancijos teisme ji pralaimėjo, tačiau ambicijos ir užsispyrimas neleidžia nusileisti, nors šiuo atveju išvis sunku įžvelgti poreikio bylinėtis prasmę.
Net jeigu Kauno valdžia ginčus pralaimėtų, taisyti padarytas klaidas taip pat turbūt teks tik kitos kadencijos tarybos nariams.
Šiuo atveju tinka posakis „Po manęs – nors ir tvanas“, tačiau sunku patikėti, kad po 2023-iųjų pavasarį vyksiančių rinkimų „Vieningas Kaunas“ norėtų leisti tvanui nuplauti miestą.
