STT trečiadienį informavo BNS, kad toks sprendimas priimtas išnagrinėjus prašymą ir siekiant patvirtinti arba paneigti kilusias abejones.
STT skelbia nustačiusi, kad 2020 metų kovą ESSC skubos tvarka už beveik 2 mln. eurų iš tiekėjų Kinijoje ir Izraelyje įsigijo COVID-19 pacientų gyvybinėms funkcijoms stebėti skirtus 497 monitorius.
Išskirsčius šią įrangą gydymo įstaigoms pastebėta, kad monitoriai pristatyti ne pilnos komplektacijos, taip pat paaiškėjo, kad ne visi monitoriai turi sertifikatus, kurie reikalingi norint įrangą naudoti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
Tikslinant situacijos aplinkybes, nustatyta, kad praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sutarčių pasirašymo ir monitorių gavimo, iš 497 nupirktų monitorių 391 yra nesukomplektuotas ir nenaudojamas.
Ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos sutarčių vykdymo aplinkybės.
Bus aiškinamasi, kodėl turint informaciją apie tai, kad monitoriai nėra tinkami naudoti, nebuvo nedelsiant imtasi reikalingų veiksmų, kad kuo skubiau būtų pradėta naudoti gyvybiškai svarbi aparatūra ir taip būtų užtikrinti valstybės bei visuomenės interesai, valdant pandemiją.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. Įtarimai niekam nėra pareikšti. Ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius. Informacija perduota Generalinei prokuratūrai sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliks minėtą tyrimą.
LRT tyrimų skyrius gegužės pradžioje pranešė, kad monitorių pirkimą organizavo – kontaktavo su tiekėjais, rūpinosi sutartimis, apmokėjimu, dalijo nurodymus Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžioms įstaigoms – buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA ) vadovas Šarūnas Narbutas.
Š. Narbutas pripažįsta dalyvavęs procesuose, bet teigia, kad už veiklą atlygio negavo.
Tuometis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga, kuris pavedė įsigyti įrangos, tvirtino nežinantis, kas įtraukė Š. Narbutą į pirkimų procesą.
Š. Narbutui pernai pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu Lietuvai perkant reagentų COVID-19 testams daryti. Įtariama, kad Š. Narbutas daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimuose veikė kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir Ispanijos bendrovės, taip pat įtariama, kad jis įmonės atstovui galėjo būti nurodęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimą šiame pirkime.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus pirkimams, į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.
