Daug aistrų visuomenėje keliantis Partnerystės įstatymo projektas antradienį pagaliau pasiekė Seimo salę, bet savo kelionę kol kas tuo ir baigė – jam pritarti po pateikimo pritrūko balsų. Nutarta, kad šį teisės aktą būtina tobulinti.
Už ilgai rengtą projektą balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 58, dar septyni susilaikė. Kaip ir tikėtasi, prieštaringas siūlymas nesulaukė net visų valdančiųjų paramos.
Sutartinai už projektą po pateikimo balsavo tik vienos pagrindinių jo stūmėjų Laisvės partijos atstovai.
Tuo metu aštrių vidinių diskusijų draskomų konservatorių gretose sutarimo nebuvo. Jo trūko ir Liberalų sąjūdžio frakcijoje. Trys jos atstovai arba balsavo prieš, arba susilaikė.
Balsų taip pat pašykštėjo projektą žadėję remti socialdemokratai. Balsuojant dėl Partnerystės įstatymo pateikimo kairiųjų stovykloje balsai pasiskirstė apylygiai, šeši buvo už, penki – prieš. Šių netekčių neišlygino net trys netikėti valstiečių balsai.
Iškart po balsavimo kilo svarstymų, ar suklupę valdantieji išsilaižys žaizdas. Kaip priverstinis Laisvės partijos nutupdymas ant žemės gali atsiliepti koalicijos partnerių santykiams?
Prisiminė ir lėktuvą
Šis balsavimas politikos užkulisiuose neatsitiktinai lygintas su sekmadienį įvykusiu incidentu, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis lėktuvas.
Šį labai pavojingą incidentą ir per jį įvykusį baltarusių žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą Lietuvos parlamentarai antradienio posėdyje pasmerkė priimdami rezoliuciją.
Todėl Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė po kiek vėliau įvykusio balsavimo dėl Partnerystės įstatymo stebėjosi Seime taikomais dvejopais standartais.
Anot I.Pakarklytės, ironiška, jog prieš balsavimą dėl partnerystės įteisinimo parlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje sutartinai pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, bet esą, kai kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus mūsų šalyje, rezultatai jau kitokie.
Ypač nervingai balsavimo pabaigos laukęs vienas pagrindinių projekto stūmėjų, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, išgirdęs rezultatus, susigraudino ir sunkiai tramdydamas ašaras pažadėjo: „Mes grįšime su šiuo projektu rudenį.“
Laisvės partijai vadovaujanti Aušrinė Armonaitė po nesėkmingo projekto pateikimo tikino nematanti, kur būtų galima daryti kompromisų, bet buvo įsitikinusi, jog šis balsavimas – dar ne pabaiga.
Optimizmo neišbarstė
I.Pakarklytė neslėpė, kad balsavimas nuvylė, bet įžvelgė ir pažangą. Ji priminė, kad praėjusią kadenciją teiktas panašus projektas sulaukė vos 29 parlamentarų paramos.
Laisvės frakcijos seniūnė džiaugėsi šiuo pokyčiu ir kalbėjo, kad patobulintas įstatymo projektas Seimui tikrai bus pateiktas dar kartą – jei ne šią, tai rudens sesiją: „Manau, kad per vasarą plačiau pasikalbėjus ir su koalicija, ir su opozicija jam bus pritarta. Tam dar turime pusketvirtų metų.“
Panašu, kad Laisvės partija po jai skaudaus balsavimo neketina trenkti koalicijos durimis. Anot I.Pakarklytės, koalicijos sutartis vis dar galioja ir skubotų sprendimų tikrai nereikėtų.
Beje, paklausta, ko politikos naujokai pasimokė iš nesėkme pasibaigusio balsavimo, I.Pakarklytė buvo tiesmuka: „Kad kituose Seimo rinkimuose už Laisvės partiją balsuotų daugiau žmonių.“
Teks tarnauti rinkėjams
Tačiau ar per šimtą dienų žadėto lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo nesulaukę Laisvės partijos rinkėjai nenusigręš nuo politikos naujokų? Ar „laisviečiams“ nebus keblu pagrįsti savo buvimą vadžioje?
Apie tai paklaustas Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė įsitikinęs, kad Laisvės partija neturėtų trauktis iš valdžios, net jeigu nesėkmė ištiktų ir kitą jai svarbų projektą – siūlymą dekriminalizuoti lengvuosius narkotikus.
Anot liberalo, jeigu Laisvės partija po galimų nesėkmių dabartinei koalicijai ištartų „viso gero“, jai „ačiū, viso gero“ pasakytų ir rinkėjai: „Manau, jog taip kvailai jie nepasielgs, nes jų tiesiog neliktų, – negali juk jie pasirodyti, kad savo darbotvarkėje turėjo tik tuos du klausimėlius.“
Bet politikos senbuvis tikino, kad jo atstovaujamas Liberalų sąjūdis nesidžiaugia pirmuoju ryškesniu valdančiajai koalicijai priklausančių artimiausių savo konkurentų kluptelėjimu.
E.Gentvilas aiškino, kad pastaruoju metu buvo kuriamas mitas, esą siūlymas įteisinti partnerystę – išskirtinai „laisviečių“ idėja: „Laisvės partijos net nebuvo, kai Liberalų sąjūdžio atstovai pasiūlė dar griežtesnį partnerystės variantą.“
Tiesa, liberalas įsitikinęs, kad lyderystę perėmusi Laisvės partija padarė taktinę klaidą, – pernelyg išryškino tos pačios lyties partnerystę, kai esą reikėjo nuosaikiau kalbėti apie visą partnerystę.
Dūrė į parlamentarus
Kalbėdamas apie kitas priežastis, kodėl įstatymas neįveikė net pirmojo slenksčio, E.Gentvilas paminėjo Seime vešančią homofobiją ir totalitarizmą: „Čia sėdi homofobai, kuriems atrodo, kad jei projekte kalbama ir apie homoseksualių žmonių teises, už jį balsuoti negalima.
Be to, čia daug ir totalitarizmo. Seimo nariai mano, kad žmonių tarpusavio santykius gali reguliuoti taip, kaip jie įsivaizduoja. Aš, liberalas, esu nelaimingas, kad žmonės vis dar negali gyventi taip, kaip jie nori, o privalo gyventi, kaip liepia valdžia.“
Beje, iš dvylika narių turinčios Liberalų sąjūdžio frakcijos už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projektą balsavo tik aštuoni. Vis dėlto liberalų frakcijos seniūnas labiau skersakiavo ne į savus, o kitas frakcijas.
E.Gentvilą esą kiek nustebino konservatorių balsavimas, mažiau – projektą remti žadėjusių socialdemokratų elgesys: „Jie man buvo pasakę, kad penki jų žmonės nebalsuos. Taip ir buvo. Mes partneriams irgi buvome pasakę, kad trys ar keturi mūsų frakcijos nariai nebalsuos.
Bendras rezultatas nenustebino, gal buvo kiek netikėta, kad prieš įstatymą balsavo daugiau konservatorių, nei pasirašė siūlymą dėl partnerystės įteisinimo surengti referendumą.“
Konservatoriai ginčijosi
Praėjusią savaitę trylika Seimo valdančiosios konservatorių frakcijos narių be partijos vadovybės žinios pasiūlė dėl Partnerystės įstatymo atsiklausti tautos nuomonės.
Balsavimo išvakarėse dėl šio siūlymo tarp konservatorių įsiplieskė aršūs nesutarimai. Partijos vedlys Gabrielius Landsbergis neslėpė, kad bendražygių mintis surengti referendumą – klaidinga.
Partijos vadovybė maištininkus kaltino pučiant į Rusijos propagandos dūdą, taip pat susidėjus su vadinamuoju Šeimos maršu. Tuo metu referendumo šalininkai piktinosi, kad ir partijos lyderis įstatymo projektą esą pasirašė nesulaukęs jų pritarimo.
Pirmadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas nusprendė nepritarti referendumui. Kai kurie jo atstovai vėliau neoficialiai kalbėjo, kad jei Partnerystės įstatymo projektas Seime būtų įveikęs pirmąjį barjerą, konservatorių vienybei būtų galėję kilti rimtų išbandymų.
Tiesa, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad dėl partnerystės įteisinimo tarp jos kolegų kilę nesutarimai neturėtų dar labiau padidinti jau esančios takoskyros.
Anot Seimo vicepirmininkės, dėl partijoje egzistuojančių skirtingų nuomonių šio klausimo nėra jos programoje, frakcijos narių abejonės buvo žinomos ir koalicijos partneriams.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat mano, kad šis balsavimas neturėtų pakenkti koalicijos partnerių santykiams: „Koalicijos sutartyje yra numatyta, jog bus dedamos pastangos, kad partnerystės įteisinimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje. Tai tos pastangos buvo, aš tikiuosi, kad tai yra matoma ir suprantama.“
Be to, politikė teigė, kad iš jos vadovaujamos frakcijos koalicijos partneriams buvo siunčiami aiškūs ir nedviprasmiški signalai: „Aš asmeniškai apgailestauju, kad net nebuvo leista pradėti platesnės diskusijos Seime, bet nieko pažadėti negaliu – tokia parlamento valia.“
Konservatorė taip pat abejojo, ar dabar išreikšta politikų pozicija rudenį galėtų iš esmės pasikeisti, nes daugelis jų jau yra apsisprendę.
