Į Baltarusiją pažvelgė giliau: kaip sankcijos iš tikrųjų paveiktų A. Lukašenkos režimą

Lėktuvą į Minksą nukreipęs Aliaksandro Lukašenkos režimas jau patiria pirmąsias šio incidento pasekmes – orlaiviai vengia Baltarusijos oro erdvės, Europos valstybių vadovai sutarė dėl sankcijų.

Kaip sankcijos paveiktų režimą ir paprastus Baltarusijos gyventojus?<br>AP/Scanpix nuotr.
Kaip sankcijos paveiktų režimą ir paprastus Baltarusijos gyventojus?<br>AP/Scanpix nuotr.
Kaip sankcijos paveiktų režimą ir paprastus Baltarusijos gyventojus?<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kaip sankcijos paveiktų režimą ir paprastus Baltarusijos gyventojus?<br>AFP/Scanpix nuotr.
Aliaksandas Lukašenka.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Aliaksandas Lukašenka.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 27, 2021, 8:06 AM, atnaujinta May 27, 2021, 8:09 AM

Kokių poveikio priemonių dar galima tikėtis ir kaip jos gali atsiliepti Lietuvai, A.Lukašenkos režimui bei paprastiems Baltarusijos gyventojams „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje aiškinosi politologas Linas Kojala ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Daugiau detalių dėl sankcijų

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala pastebi, kad vienas iš užgrobto lėktuvo politinių padarinių – Baltarusija vėl sugrįžo į politinės darbotvarkės viršų.

Anot jo, tikėtina, kad artimiausiomis dienomis išgirsime daugiau apie Europos Sąjungos (ES) valstybių planuojamas sankcijas.

„Labai svarbu, kad 27 ES valstybės susitarė dėl naujo sankcijų paketo, taip parodant, kad ne tik diplomatiškai kritikuojama tai, kas nutiko su užgrobtu lėktuvu, bet ir pritaikomos konkrečios sankcijos, veiksmai, nukreipti prieš tuos, kurie šį incidentą pakurstė.

Tikėtina, kad ir artimiausiomis dienomis kalbėsime apie sankcijas, nes tikrai ne viskas, ką pirmadienį paskelbė Europos vadovai, yra detalizuota. Pavyzdžiui, kalbėjimas apie tai, kad bus paliesti Baltarusijos ekonomikos sektoriai, ko anksčiau nebuvo, vis dar laukia detalizacijos, kas konkrečiai ir kokiu mastu bus daroma“, – kalbėjo L.Kojala.

Jautrūs taškai

Savo ruožtu „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo Baltarusijos ekonomikos yra labai nedidelė, todėl Lietuva yra atspari bet kokioms sankcijoms, kurias numatys Europos vadovai.

„Mūsų ekonominiai ryšiai su Baltarusija yra tikrai susilpnėję, esame pakankamai atsparioje būsenoje bet kokioms sankcijoms, kurias pasirinktų Europos Komisija (EK) kaip atsaką į susiklosčiusią situaciją“, – teigė ekonomistė.

Anot I.Genytės-Pikčienės, Baltarusijos ekonomika – pažeidžiama ir labai priklausoma nuo Rusijos ekonomikos, tačiau ketvirtadalis prekių ir paslaugų keliauja į Vakarus, ir būtent tai, pasak ekonomistės, galėtų būti sankcijų taikinys.

Baltarusija daugiausiai eksportuoja perdirbtos naftos ir kitus mineralinius produktus, yra rimta trąšų rinkos žaidėja. „Tai yra tie jautrūs taškai, į kuriuos galėtų krypti sankcijos“, – įvardijo I.Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, politologas L.Kojala pastebi, kad politiškai ir teisiškai tokios ES sankcijos nėra lengvas procesas: „Tikėtis, kad jau artimiausiu metu sankcijos būtų plačiai aprėpiančios ir nutaikytos į tuos sektorius, kurie tikrai atneštų didžiausią ekonominę žalą, gal ir neturėtume“.

„Visada labai atsargiai žiūrima į sankcijas, kurios tikslingai paveiktų ne tik režimą ir jo lyderius, bet ir platesnę visuomenę.

Jeigu būtų taikomasi į sektorius, ypač į tuos, kurie kuria reikšmingą pridėtinę vertę Baltarusijos ekonomikai, natūralu, kad tas sankcijų pojūtis būtų gerokai platesnis ir paprastiems Baltarusijos gyventojams“, – įvertino politologas.

Kaip sankcijos paveiktų režimą ir paprastus Baltarusijos gyventojus?

L.Kojala svarsto, kad dėl įvestų sankcijų Baltarusijos ekonomika silpnėtų, taip mažėtų pajamos ir tų asmenų, kurie iš tos ekonomikos lobsta – pirmiausiai, su režimu susijusių lyderių pajamos.

Tikėtina, kad didėtų ir visuomenės nepasitenkinimas. „Tai galėtų būti papildoma paskata reikšti nepasitenkinimą ir tikėtis, kad galima išsireikalauti naujų, laisvų šalies vadovo rinkimų“, – kalbėjo L.Kojala.

Kita vertus, anot politologo, natūralu, kad situaciją dėl prarastų pajamų išnaudotų ir Baltarusijos režimas, kryptingai kartojantis, kad visi veiksmai bei incidentai yra Vakarų sąmokslas.

„Jei kaštus pradėtų patirti paprasti Baltarusijos gyventojai, žinant, kaip jie priklauso nuo Baltarusijos ir Rusijos informacinės erdvės, neabejotinai jiems būtų pasakojama, kad tai yra blogis, einantis iš Vakarų, ir A.Lukašenka yra vienintelis, galintis jiems padėti bent jau iškęsti šį sudėtingą laikotarpį“, – prognozavo L.Kojala.

I.Genytė-Pikčienė teigė, kad kol kas dar anksti spręsti dėl galimo sankcijų poveikio režimui ir Baltarusijos gyventojams, nes nežinoma, kokios bus sankcijos ir į ką bus taikomos.

„Vis dėlto, turime netrumpą Vakarų reakcijų istoriją, kuri rimto poslinkio vidiniame Baltarusijos konflikte nepadarė, ir šiuo atveju tas vidinis konfliktas išlipo iš pačios Baltarusijos rėmų, tad tolesnis neveiksnumas, man atrodo, būtų pakankamai rimta rizika“, – vertino I.Genytė-Pikčienė.

Įvertino grėsmes

L.Kojalos teigimu, vienas iš esminių saugumo iššūkių dar šiemet – rengiamos Baltarusijos ir Rusijos bendros karinės pratybos.

„Dar šiemet bus rengiamos Baltarusijos ir Rusijos bendros karinės pratybos, kurios vyksta iš esmės reguliariai ir visuoment kelia papildomų galvos skausmų mūsų regione, nes nei Baltarusija, nei Rusija negarsėja skaidrumu rengiant tokias pratybas, negarsėja tuo, kad pateiktų tikslius duomenis apie dalyvaujančių karių skaičių“, – pažymi L.Kojala.

„Negarsėja ir tuo, kad scenarijai būtų išskirtinai gynybinio pobūdžio, net priešingai – matome, kad planuose dažnai pasitelkiamos idėjos apie tai, kad kariuomenei reikėtų judėti ir į Baltijos šalių teritorijas.

Tai tarsi yra tik treniruotė, bet prisimename ir konfliktus ar karus Sakartvele, toje pačioje rytinėje Ukrainos dalyje, kurie taip pat buvo susieti su „pratybomis“ ir „planavimais“, o vėliau virto realia praktika“, – priminė politologas.

Savo ruožtu I.Genytė-Pikčienė svarsto, pagrindinė grėsmė susijusi su Baltarusijos ir Rusijos santykių suartėjimu – gresia ne tik ekonominės, bet ir politinės priklausomybės didėjimas, gilesnė integracija.

„Tai yra kertinė tiek geopolitinė, tiek ekonominė rizika jau vidutiniuoju laikotarpiu, kurią būtina apsvarstyti dėliojant tiek sankcijų paketus, tiek prognozuojant tolesnę Vakarų elgseną su šiuo regionu“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.