Antai konservatoriai nenusileidžia – prezidentas G.Nausėda turėtų kartais leisti į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžius nuvykti ir premjerei I.Šimonytei.
Valdantieji net yra pagrasinę prezidentui – jei jis nesusitars su I.Šimonyte, Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) prieš EVT posėdį rekomenduos Užsienio reikalų ministerijai (URM) suformuoti premjerės vadovaujamą delegaciją.
Kol kas ERK ir URM nesiryžo to padaryti. Dešiniųjų viršūnės, regis, nepriėmė lemtingo sprendimo stoti į tokią kovą su Prezidentūra, nes neturi pakankamos paramos net pačioje valdančiojoje koalicijoje.
Vis dėlto konservatoriai nenusileido, o I.Šimonytė dėl atstovavimo EVT parašė laišką G.Nausėdai.
Tokio žingsnio motyvas aiškus – parodyti, kad būtent šalies vadovas yra toji ginčo pusė, kuri ne tik nesiklauso argumentų, bet ir apskritai nesileidžia į kalbas.
Beje, G.Nausėda tai ir demonstravo – delsė net nereaguodamas į viešai pasklidusias žinias apie premjerės laišką, o šią savaitę pagaliau atrašė, kad net nemato reikalo su I.Šimonyte dėl to susitikti ir kalbėtis, nes toliau vykdys savo konstitucinę pareigą ir važinės į EVT.
Kažin ar įmanoma sugalvoti labiau tragikomišką ginčo posūkį.
Natūralu, kad po tokio G.Nausėdos atsako konservatoriai įsižeidė ir pagarsino nenurimti – ERK ir URM į Europos Vadovų Tarybą gali tiesiog išsiųsti premjerę, be to, Seime bus rengiamas specialus įstatymas, kuris numatys Vyriausybės galvos dalyvavimą EVT.
Pati I.Šimonytė šiomis dienomis viešėjo Briuselyje, ten susitiko su aukščiausiais Europos Sąjungos ir NATO pareigūnais, o tai neabejotinai buvo signalas Prezidentūrai. Kaip ir premjerės pareiškimas, kad daugiau laiškų G.Nausėdai ji neberašys.
Negana to, Seimo Užsienio reikalų komitetas perdavė Prezidentūrai, kad jos stumiamos kandidatūros į ambasadoriaus ES postą komitete bus atmestos – kaip G.Nausėda anksčiau atmetė visas URM pateiktas kandidatūras.
Jeigu įstatymas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje būtų priimtas, G.Nausėda, aišku, jo nepasirašytų, be to, dar apskųstų Konstituciniam teismui.
Apie kreipimąsi į Konstitucijos sargus ne kartą yra kalbėję ir dešinieji.
O kuris teismas išspręs tiek viršūnes, tiek apačias įtraukusį ginčą dėl to, kas su kuo turi mylėtis, kaip įteisinti savo gyvenimą kartu, kas turi vadintis šeima?
Seime žlugęs balsavimas dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo apnuogino radikalų nesusikalbėjimą net daugelio partijų viduje – konservatorių, liberalų, valstiečių, socialdemokratų.
Tarkime, valstiečių vadovybė nuolat deklaruoja, jog jie yra „europiniai žalieji“, jų atstovai Europarlamente priklauso tai stovyklai.
Kita vertus, R.Karbauskis pagrasino išmesti iš jo vadovaujamos partijos vicepirmininką T.Tomiliną, balsavusį už Partnerystės įstatymą būtent dėl to, kad europiniai žalieji – vieni nuosekliausių tokių laisvių šalininkų.
O apie „vakarietišką socialdemokratiją“, taigi apie toleranciją seksualinėms mažumoms kalbančių Seimo kairiųjų frakcija balsuodama apskritai skilo perpus.
Taigi dabar dėl tos europinės tapatybės išdavystės socialdemokratų gretas paliko grupė partijos jaunimo organizacijų aktyvistų, centrinio aparato darbuotojų.
Dar keisčiau atrodančios kaktomušos – už parlamento ir net partijų ribų. Štai paties prezidento sveikinimo ir paramos prieš Partnerystės įstatymą sulaukę vadinamojo Šeimos maršo aktyvistai šią savaitę vėl džiūgavo – policija nutraukė tyrimą dėl galimų karantino bei epidemiologinės saugos pažeidimų, kuriuos anksčiau laikė akivaizdžiais.
Motyvas – akcijos rengėjai dėl tų galimų pažeidimų nekalti, o jeigu nusižengimų būta, neaišku, kas už juos atsakingi.
Neatsitiktinai po to sprendimo pasigirdo spėjimų, kad teisėsauga, kaip ir violetinės Garliavos isterijos pradžioje, ima tūpčioti matydama ir politikų tūpčiojimą bei nesusikalbėjimą.
Bet kokiu atveju tokių savotiškų paskatinimų įkvėpti tradicinės šeimos gynėjai neketina nutilti. Prie Seimo užvakar buvo surengtas mitingas. Tiesa, jis atrodė itin skystai – laukta tūkstantinės minios, o būriavosi įprastų politinės nuošalės veikėjų bei dešiniųjų radikalų pulkelis.
Kiek sėkmingesnė buvo kita akcija. Tolerancijos seksualinėms mažumoms dienų proga Vilniaus savivaldybės atnaujintą vaivorykštės spalvomis išdažytą pėsčiųjų perėją maršo aktyvistai demonstratyviai uždažė juodais dažais.
Kiek anksčiau Lietuvos trispalvės spalvomis buvo pergalingai uždažytos vaivorykštės spalvos vienoje požeminių sostinės perėjų.
Mažumų teisių rėmėjai nedelsdami atsakė ant juodos dėmės vėl nupiešdami vaivorykštę kreidelėmis. Tai sukėlė dar vieną šeimų gynėjų prakeiksmų bangą – esą tauta tyčia toliau provokuojama.
Tuo metu dėl Vilniaus pėsčiųjų perėjos spalvinimo policija dėl visa ko pradėjo net du tyrimus. Vieną – dėl uždažymo juodai, kitą – dėl vaivorykštės prieš trejus metus atsiradimo.
Papildomo politinio prieskonio šiems susirėmimams suteikė vieno Laisvės partijos lyderių, sostinės mero R.Šimašiaus atsisakymas išduoti leidimą naujai Šeimos maršo akcijai, nors pirmoji Vingio parke buvo palaiminta. O marširuotojai savo ruožtu pareiškė, kad vis tiek rinksis.
Žodžiu, dar nematyti galo tiek grumtynėms dėl ambicijų politikų kabinetuose, tiek karams dėl vertybių gatvėse.
