Pirmadienį prie Kauno technologijos universiteto (KTU) pastatų atsirado stendai su „Vilnius Tech“ užsakytais užrašais „Ar tikrai nori ketverius metus praleisti Kaune?“, „Ar tikrai esi ten, kur turi būti?“.
Neįprastu būdu studentus vilioti sumanę „Vilnius Tech“ atstovai labai greitai sulaukė atsako.
Jau antradienį Studentų gatvėje stovintis stendas buvo pasikeitęs. Po klausimu „Ar tikrai nori ketverius metus praleisti Kaune?“ kažkas baltais dažais užrašė „Taip!“. Vėliau visuose stenduose tą patį padarė patys KTU atstovai.
„Vilnius Tech“ ir KTU dėl savo specializacijos yra pagrindiniai konkurentai šalyje, tačiau įvairiuose reitinguose dažniau pirmauja kauniečiai.
Tiek komunikacijos specialistai, tiek aukštojo mokslo įstaigų bendruomenės svarstė, ar „Vilnius Tech“ atstovai tokiu būdu sumanė atkeršyti kauniečiams, ar sutelkę paskutinius išteklius mėgina žūtbūt prisivilioti jaunųjų talentų.
Tikslui pasiekti jie metė seną kortą – Vilniaus ir Kauno supriešinimą. Tik ar ta korta dar veiksminga?
Atsargus požiūris vienų į kitus tarp kauniečių ir vilniečių tvyrojo dar sovietiniais laikais, o jo išraiškų būta įvairių – nuo necenzūrinių eilėraštukų iki atviros neapykantos kitataučiams.
„Jeigu Kauną apjuostume vieline tvora, visi žinotų, kodėl sėdi“ - šis posakis prieš kelis dešimtmečius buvo tapęs tikra klasika tarp Vilniaus gyventojų.
Atkūrus nepriklausomybę Vilnius dideliais šuoliais pasileido į priekį ir keitėsi tiesiog valandomis, o Kaunas liko trypčioti vietoje, todėl net patys kauniečiai ant stendų kabino plakatus, kurių užrašai skelbė „Ir Kaune galima gyventi“.
Tai sukėlė dar vieną patyčių bangą, kurią pasigavo ne tik pasipūtę sostinės, bet ir kitų miestų gyventojai, o Kaunas buvo vadinamas neremontuojamų gatvių, apleistų pastatų bei pasenusių automobilių sostine.
Kiekvieną pavasarį alyvos į ugnį šliūkštelėdavo krepšinio aistruoliai, kurie varžovui pažeminti nevengdavo pasitelkti ir komandos atstovaujamą miestą. Na, krepšinio aistruoliams nuodėmes galima atleisti, jie dažnai elgiasi nepagalvoję.
Nauja Kauno era prasidėjo 2015 metais, kai miesto mero kabinete įsitaisė V.Matijošaitis. Dalis kauniečių jį aukštino, kita dalis vardijo tikras ir tariamas nuodėmes, bet neverta ginčytis: Kaunas keitėsi akyse ir dar didesniais šuoliais lėkė į priekį.
V.Matijošaitis kaskart pridurdavo, kad tiek Vilnius, tiek Kaunas yra nuostabūs miestai, tačiau kauniečiai visiškai nesiruošia nei konkuruoti, nei lenktyniauti su sostine, jie tiesiog nori patogiai įsikurti nuostabiame savo mieste.
Neįtikėtiną šurmulį Kauno valdžia sukėlė 2017-ųjų sausį, kai sumanė sostinės gyventojus pasveikinti su Vilniaus gimtadieniu. Apie jį daugelis vilniečių anksčiau net nebuvo girdėję.
Išvydę sostinėje iškabintą sveikinimo plakatą jie visais įmanomais ryšio kanalais siuntė padėkas kauniečiams už draugišką poelgį, taip pat galimybę autobusu nemokamai atvykti į Kauną, jį apžiūrėti kartu su gidu ir dar pasivaišinti kai kuriose kavinėse su nuolaida.
Svečių pasikvietę kauniečiai tik santūriai šypsojosi: namai sutvarkyti, stalas paruošas – jūs tik atvažiuokite ir pamatysite, kaip mes gražiai gyvename. Socialiniai tinklai tiesiog ūžė nuo diskusijų, ir net pikčiausi komentatoriai tąkart nesugebėjo rasti argumentų, kaip supeikti šią idėją.
Abiejų miestų krepšinio aistruolių kovas nuslopino pandemija. Nors šiemet dėl čempiono titulo vėl kausis „Žalgirio“ ir „Ryto“ krepšininkai, o arenose varžybas gyvai gali stebėti šiek tiek žiūrovų, pastarieji turbūt galvos ne apie priešpriešą - stengsis mėgautis primirštu reginiu.
Ar „Vilnius Tech“ universiteto informacinis išpuolis gali pakenkti Vilniaus ir Kauno santykiams?
Tikimybė labai menka. Pirmiausia – pasikeitė patys kauniečiai, kurių nebekankina provincialumo kompleksai, jie didžiuojasi savo miestu ir jame regi daugybę privalumų.
Kita vertus, ar išvis verta eikvoti jėgas ir laiką kažkokioms mistinėms kovoms, kai po ilgo varginančio karantino už lango prasidėjo šilta ir saulėta vasara?
„Laikinoji sostinė“
