Teksto dydis:
2021-06-11 17:53
LTU

nepavadinčiau

nei Cvirkos, nei Paleckio, nei Baltušio karjeros stulbinančia. Visi jie gerokai primiršti. Nežinia, kaip daugelis būtų elgęsi jų vietoje, su jo patirtimi ir tomis aplinkybėmis. Nėra abejonės, kad ir tuo atveju buvo galima elgtis gražiau. Aišku, jokiam NKVD Cvirka netrukdė, patyrė pirmą ir paskutinį infarktą būdamas 38-eerių.

0
2021-06-11 16:10
BEL

Dzūkas

Bijau kad atsakymas paprastas - asmeninės gerovės ir karjeros siekis. Ir iš tikro Cvirka, kaip ir Paleckis padarė stulbinančią karjerą tarnaudami Stalinui. Tik Cvirka nevaldė liežuvio, todėl buvo tyliai pašalintas NKVD.

0
2021-06-11 07:18
LTU

Gūglys neretai išmeta

įvairiausias nuorodas, bet referendumo įstatymo ir kitais panašiais atvejais netikėtai kažkur pranyksta „politinė valia“. 1940 m. sprendimai buvo priimami nepalyginamai greičiau, „Liaudies seimas“ išrinktas per keliolika dienų.

0
2021-06-11 07:08
LTU

matom, kokie tie teisės specialistai

Konstitucijos dvasininkai Kūris ir Sinkevičius, tarptaut. – Žilinskas iš Romerynės, mokesčių – buv. nac. banko vadovas Vasiliauskas, darbo – Davulis... Maniau, kad bent padoresnių civilistų esama, bet juk partnerystės sureguliavimas aklavietėje nuo 2001 m.

0
2021-06-10 22:19
LTU

aštuntajam

kaip valdžios liaudžiai reikia teisės specialistų pasiieškoti, nes valdantieji grybų įstatymų projektus bruka, o aštuntajam vis pataria nei šį nei tą - su LAT vado skyrimu ir atleidimu arba dabar - nuo liepos 1 d. referendumo įstatymo neranda, nors suvestinė redakcija nuo 2020-02-01 iki 2021-12-31 puikuojasi lrs svetainėje ir Gūglys iš karto nuorodas išmeta.

0
2021-06-10 21:17
LTU

Cvirkos gan vingiuota pasaulėžiūra

ir būdo bruožai lyg ir turėtų menkiau rūpėt nei pvz. Aštuntojo kerštingumas, polinkis kalbėt užuominomis ir/ar apie nieką. Kas jam trukdo pagaliau inicijuot konkrečius įstatymų pakeitimus ir pašalint neteisybę mokesčiuose, gi šioks toks ekonomistas, galų gale?

0
2021-06-10 20:29
LTU

beveik visą XIX a.

ilgai ir gan nuobodžiai buvo aiškinamasi, kas yra tauta. Tik link jo pabaigos pagaliau suvokta, kad be valstiečių neįmanomas nei tautos išsaugojimas, nei juolab iki 1795 m. buvusios valstybės atkūrimas. Priklausymą tautai vis dėlto labiau lemia kalba ir kilmė, o ne valstybė ar luomas.

0
2021-06-10 20:23
LTU

kanceliarinė slavų kalba

vis dėlto iš XVI a. Lietuvos statuto laikų, dabar ją savinasi gudai.

0
2021-06-10 14:26
LTU

Jei

šlėktas ir valstiečius būtų jungusi liankų kalba, tai plikbajoriams būtų nereikalinga kancialiarinė slavų kalba.

0
2021-06-10 07:40
LTU

žvakutininkų karta, dvaro istorikai ir lopatologai

randama ir Lenkijoje, nors PiS jaunimas ne itin gausus ir ne toks rėksmingas, kaip Vyšniauskas ir kt. iš Jaunųjų konservatorių lygos. Bet ir tenai mėgstama aiškint apie tautos vienybę visais bit ly/3glPO2b laikais. Juk šlėktas ir valstiečius atseit jungė lenkų kalba ir katalikybė. Tad nepaisant luominių skirtumų, „savi“ ponai katalikai buvo artimesni už nekatalikus ir svetimtaučius.

0
2021-06-10 07:15
LTU

Cvirka vis dėlto lygintinas ne su AMB [21:56]

o su vienmečiu Baltušiu (1909-1991), kurio dienoraštyje 1990 m. randame: „Ar galime būti tikri, kad, per jėgą atsiplėšę nuo Rusijos, mes nepateksime į nagus šiai naujai galybei – Vokietijai? O jeigu pateksime, tai ko galime tikėtis? Tiktai išnykimo, nieko kito“. Tai atitinka dabartinius gąsdinimus, kad Lietuva sparčiai nykstanti ir tikrai išnyksianti jei ne Vokietijos naguose, tai suvienytoje globalistinėje Europoje, kurioje pirmuoju smuiku groja vakarykštė komjaunuolė Merkelienė.

0
2021-06-10 06:52
LTU

Persitvarkymo Sąjūdyje dėl 1938 m. Konstitucijos

būta įvairių nuomonių netgi Kaune. Dalis („radikalai“, „gatviniai“) to tikrai norėjo, būsimieji pikasai® galvojo kitaip, rūpinosi savimi ir saviškiais, kaip ir dalis valdžios liaudies 1940 m. vasarą. Pvz. VDU 1989 m. buvo įsteigtas iš naujo, o ne atkurtas iš KPI+KMI+VU KHF.

0
2021-06-09 21:54
LTU

tie, kas

kūrė Persitvarkymo Sąjūdį kaip tik norėjo atkurti 1938 m. Konstituciją, bet "jos liekną kamieną stukseno geniai", todėl tas neatlaikė ir išsikraipė. Smetonos laikų žemių savininkų ainiai jau 30 metų laukia, kad atgautų bočių nuosavybę, o geniai neturi kada grąžinti, nes reikia stuksenti ir tarybinės Lietuvos likučius.

0
2021-06-09 21:15
NLD

oi..))

vietinių rietenų paradui.. turėjo būti,..labai persiprašau..

0
2021-06-09 21:13
NLD

aga..))

Sąjudis ir meilė Smėtonai yra nesusyję dalykai, kaip raudona ir trikampis. Nes kaip razborkės 20-ų metų tarp prancūzų ir anglų kurie vadovavo vietinėm rietenom paradui dėl teritorijos taip ir prieškario vaidai pačių vietinių nebuvo sprendžiami..

0
2021-06-09 20:11
LTU

Smetonos „perrinkimas“ 1938 11, Klaipėdos praradim

ypač elgesys 1939 10–1940 06, kai rūpinosi pirmiausia ir tik savo likimu atvedė prie to, kad jį iškart nustota laikyt teisėtu valstybės vadovu, į raštą „Man sunegalavus...“ nekreipta dėmesio. Lietuva liko be egzilinės vyriausybės. Aišku, dėl to kaltė tenka ne vien Smetonai.

0
2021-06-09 20:03
LTU

deja, 1988 m. ir kiek vėliau

Lietuvos nepriklausomybės atgavimas ir tautinį atgimimas buvo suvokiamas kaip ikikarinė Lietuva tik su kai kuriomis jos institucijomis, be buvusios politinės santvarkos, užtat su visais atvykėliais nuo 1944 m., „persitvarkiusiais“ komunistais ir KGB stukačiais. Tad skirtingai nuo latvių ir estų „nenutrūkusi styga“, anot Putinaitės.

0
2021-06-09 16:56
LTU

Ar

tikrai taip jau nekentė to Smetonos? Kažkaip nesitiki. Jeigu būtų nekentę, tai š rūkytą, o ne Sąjūdį 1988 metais būtume matę.

0
2021-06-09 11:08
LTU

panašiai ir gudams su daugeliui įkyrėjusiu

jų tautos vadu atsisveikint patiems nepavyks, bet kaimynai į jų reikalus kištis neketina, dabar vis dėlto ne karo metas, kuris buvo 1940-aisiais.

0
2021-06-09 11:03
LTU

vis dėlto siūlau

pavartyt 1940 m. vasaros laikraščius, kad ir „Lietuvos aidą“, kuris trumpam virto „Darbo Lietuva“, o paskui „Tiesa“. Gal tuomet bus liautasi kliedėt apie kažkokią ypatingą Cvirkos „išdavystę ir kolaboravimą su okupantu“. Juk džiaugsmas buvo iš esmės visuotinis, kad pavyko nors ir svetimųjų pagalba šiaip taip nusikratyt nuo 13,5 metų valdžiusio ir daugelio nekenčiamo Smetonos.

3
2021-06-09 10:54
LTU

šiaip jau talentas – prigimties dovana

Jis nebūna didelis ar mažas: arba yra arba nerasta. Gabumai būna dideli, maži ar vidutiniai. Cvirka talentą turėjo, dėl Prilepino smarkiai abejoju. Talentas atsiskleidžia tik dėl pastangų ir palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Kada tai susijungia, galima laukt geriausių kūrybinių rezultatų.

0
2021-06-09 10:35
LTU

kažin ar įmanoma

„susirinkti siauresniame ratelyje ir kalbėtis“, kaip siūlo vienas toks veikėjas, kuris bent nuo 1992 m. tą pyktį ir tarpusavio neapykantą kurstė ir didino. Aišku, būtų teisingiau šio asmens svaičiojimų nebeskelbt, nes daugelį jie siutina, bet šiais laikais tai neišvengiama, kaip ir ginčai dėl Cvirkos paminklo.

0
2021-06-09 08:43
LTU

futbolas vis dėlto komandinis žaidimas

vienas Lewandovskis rungtynes laimėt galėtų tik tuo atveju, jei jos itin laimingai dėliotųsi. Pagal tai kaip lenkai kamavosi su islandais artėjančiose Euro2020 varžybose jų rinktinei šviečiasi geriausiu atveju kaip nors išlįst iš pogrupio su ispanais, švedais ir slovakais. 1/8 finalo jie kažin ar įveiks.

0
2021-06-09 01:57
LTU

Taigi

sakau, kad liankai labai šaunūs žmonės, kol nepradeda „kamzelkų“ matuotis. Taip ir su jų „verkšlenančia TV“. Geriau tegu Lewandovskis futbolo aikštėje įrodo, kad yra geresnis už Mulerį.

0
2021-06-08 21:56
LTU

Zvilgsnis atgal

Iki 1940m Lietuvoje buvo labai didelis zmoniu, ypac kaimo, isnauddojimas. Ko pasekoje buvo gera dirva ivairioms socialistu partijelems atsirasti. Petras Cvirka visa tai labai talentingai aprase. Jis jau buvo isnaudojamos liaudies puseje. AM Brazauskas gime zymiai veliau, po 22m, budamas dar labai jaunas to isnaudojimo tikriausiai nepajuto. Daug metu labai atsidaves tarnavo okupantams rusams, net per sajudzio suvaziavimus greiztai pasisake pries nepriklausomybe, lietuvos veliava pavadino skuduru, ar is baimes , ar i uolumo rusams, nezinia. Bet jam paminklas stovi LRV kulturos paveldo uzsakymu nors kapinese. bet paminklas. P. Cvirka mire jaunas, gal , kaip Brazauskas, ilgau pagyvenes TSRS, butu pakeites savo pozicija.

4
2021-06-08 21:26
LTU

skirtingai nei dabartinė valdžios liaudis

„vadas ir mokytojas“ vis dėlto pasroviui neplaukė, dėl daugelio dalykų smarkiai abejojo ypač po 1945 m., nors viešumoje to nesimatė. Juk karo eiga įrodė, kad Hitlerio santvarka buvo veiksmingesnė. Su gerokai menkesniais resursais nei sąjungininkų kažkaip pajėgė priešintis gan ilgai ir keliais frontais. Dabar gi liankų valstybinė TV verkšlena, kad Vokietija virsta supervalstybe silpnesnių ES narių sąskaita.

2
2021-06-08 21:16
LTU

kaubojus

Joks talentas negali pateisinti išdavystės ir kolaboravimo su okupantu. Būk tu kuo nori, bet išdavikas ir parsidavėlis yra tik išdavikas ir parsidavėlis. Keista kad šitam padugnei dar stovi tas paminklas....Kažkas negerai su mūsų psichika , jei dėl šito parsidavėlio dar kyla kažkokios diskusijos.....

3
2021-06-08 20:29
LTU

Liankai

yra atsparesni globa liz mui, nes jų daugiau nei lietuvių. Ten kelių dešimčių lemonų neužtenka žvakutininkų kartai suformuoti. Gudynėje per daug protingų, kad kelios dešimtys tūkstančių apverstų viską aukštyn kojom, kaip Galicijoje pavyko.

0
2021-06-08 20:26
LTU

ypatingo pasitarimo (troikos) nuosprendžiuose

komentarų lyg ir nebūdavę. Konvejeris („paspartinta tvarka“) to nenumatė.

0
2021-06-08 20:17
LTU

Lenkijoj ir ypač Gudyne negerai

ne vien didesnis nei kitur susipriešinimas, bet ir tai, kad itin gausiai meluojama visose srityse, į ką neretai reaguoja tik tie, kuriuos tai asmeniškai liečia. Baisu pagalvot, kokia „tiesa“ apie šių dienų įvykius Gudijoje bus pateikta netolimoje ateityje.

0