Teismas į miltus sumalė dar vieną STT ir prokurorų sukurptą bylą: buvęs VSD vadovas prabilo apie abejones

Užsegti antrankius ir aptaškyti purvu užtenka ir dienos, tačiau valytis jį tenka metų metais. Tai Lietuvoje jau patyrė daug žinomų žmonių, kurių niekas neatsiprašė net tuomet, kai pasirodė, jog garsiai ištrimituoti kaltinimai yra laužti iš piršto.

Specialieji agentai mėgsta rengti parodomąsias akcijas, bet nutyla ir pabruka uodegą, kai bylos subliūkšta teisme.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Specialieji agentai mėgsta rengti parodomąsias akcijas, bet nutyla ir pabruka uodegą, kai bylos subliūkšta teisme.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Abejonių iškilo pirmajam nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Jurgiui Jurgeliui.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Abejonių iškilo pirmajam nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Jurgiui Jurgeliui.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Specialieji agentai mėgsta rengti parodomąsias akcijas, bet nutyla ir pabruka uodegą, kai bylos subliūkšta teisme.<br>V.Balkūno nuotr.
Specialieji agentai mėgsta rengti parodomąsias akcijas, bet nutyla ir pabruka uodegą, kai bylos subliūkšta teisme.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 6, 2021, 8:05 AM, atnaujinta Jun 6, 2021, 8:05 AM

Režisieriai paskubėjo. Dalią Grybauskaitę šlovinančiame filme „Valstybės paslaptis“ rodomi teismo posėdžių salėje sėdintys „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas ir politikas Rolandas Paksas.

„Kur šiandien tie žmonės? Sėdi teisiamųjų suole!“ – iš kino ekrano pareiškė tuometės prezidentės patarėja, Teisės grupės vadovė Rasa Svetikaitė.

Vieno pokalbio neužtenka

Dokumentinis filmas kino teatruose pasirodė 2019 metais, kai G.Vainausko, R.Pakso ir verslininko Antano Zabulio byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (VAT).

A.Zabulis įtarimų atsikratė jau anksčiau, o ketvirtadienį išteisinamąjį nuosprendį Aukščiausiasis teismas (AT) paskelbė ir G.Vainauskui bei R.Paksui. Kvailio vietoje liko ir šios bylos, ir filmo kūrėjai.

Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, jog kaltinimas negali būti grindžiamas vos keliomis restorane užfiksuoto pokalbio frazėmis.

Daugiau jokių realių korupcijos įrodymų AT teisėjai šioje byloje taip ir nerado.

„Nenustačius R.Pakso ar jo vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ oficialaus ar neoficialaus rėmimo fakto, įrodymais nepagrindus nei žadamų pinigų šaltinio, nei galimo jų perdavimo laiko ar būdo, taip pat neužfiksavus kokių nors kyšininkavimą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojamų pokalbių neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis G.Vainauskas ir R.Paksas realiai susitarė dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio“, – išaiškino Aukščiausiasis teismas.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad G.Vainauskas neva pasiūlė 15 tūkst. eurų kyšį, o R.Paksas sutiko jį priimti už tai, kad padės pasiekti, jog būtų greičiau pasirašytas parduotuvės „Norfa“ Prienuose statybos baigimo aktas.

Ar dėl šio jokiais įrodymais negrįsto teiginio buvo verta Vilniaus centre rengti G.Vainausko sulaikymo tiesioginę transliaciją viename naujienų portale ir penkerius metus metus vartalioti bylą, kuri galiausiai žlugo?

Tokių abejonių iškilo pirmajam nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Jurgiui Jurgeliui.

– Ilgą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtų ir žlugusių bylų sąrašą papildė dar viena išteisinimu pasibaigusi byla. Gal nebuvo pagrindo jos net pradėti? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Jurgelio.

– Byla dėl parduotuvės Prienuose man iš karto atrodė per smulki, o ir visas tas reikalas per smulkus tokiems žmonėms.

Kol dar dirbau, man yra tekę bendrauti su tuomečiais vieno prekybos centro savininkais. Jie man parodė sąrašą, kam ir kokio dydžio kyšius yra davę, kad galėtų dirbti.

Tik jame buvo išvardytos ne pavardės, o pareigos.

Tuomet pamačiau, kokie smulkūs buvo tie kyšiai – elektrikams, priešgaisrinės saugos ir kitiems specialistams. Artėjo Kalėdos, didžiausio pirkimo metas, ir reikėjo atidaryti parduotuvę.

Šioje byloje minimas neva 15 tūkstančių eurų kyšis atrodo taip pat keistai, kaip ir tuomečiam Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sekretoriui Mindaugui Balčiūnui neva duotas trisdešimt kelių eurų vertės monitorius.

Jei šis monitorius jam buvo duotas parsinešti namo ir išbandyti, tai apskritai ne kyšis.

Vakarų pasaulyje jau seniai įsisąmoninta, kad dėl menkaverčių sumų – juolab kai neturima jokių pagrįstų įrodymų – neverta pradėti ilgų tyrimų, nes dėl to nuostolių patiria ir valstybė, ir į teisėsaugos akiratį patekę žmonės.

– Manote, jog mažareikšmių bylų STT išvis neturėtų tirti?

– Prieš kiek laiko STT ėmė girtis labai aukštais ištirtų bylų rodikliais.

Paaiškėjo, jog specialieji agentai ėmė gaudyti kelių policininkus.

Patrulių automobiliuose buvo sumontuota klausymosi įranga, o po to viena po kitos kepamos bylos.

Seimui pateiktose ataskaitose viskas atrodė labai gražiai – ištirta šitiek bylų.

– Bet garsios bylos viena po kitos žlunga teismuose, kodėl?

– Pastaruoju metu buvau susitikęs su keliais žinomais žmonėmis, kurių bylos buvo pradėtos itin garsiai, bet baigėsi išteisinimu. Iš tiesų tokiais tyrimais tiek valstybei, tiek žmonėms padaroma labai didelė žala.

Tačiau pareigūnams už tai nėra numatyta jokios asmeninės atsakomybės. Išnagrinėjęs buvusios Panevėžio teisėjos Vaivos Savickienės bylą Aukščiausiasis teismas nurodė, kad operatyviniai veiksmai buvo pradėti neteisėtai. Tai netgi ne klaida, o neteisėti veiksmai, už kuriuos kas nors turėtų atsakyti.

Prokurorai į tai žiūri pro pirštus, todėl norint pradėti ikiteisminį tyrimą užtenka užrašyti kokį gandą. Tyrimai pradedami lengvai, o po to taip pat lengvai perduodami ir teismui.

Prieš metus vienoje televizijos laidoje aukštas STT pareigūnas sakė, jog apie trečdalį kaltinamųjų teismai išteisina. Jo nuomone, šis skaičius nedidelis. Mano nuomone – labai didelis.

Žinoma, skaičius priklauso ir nuo to, kiek kaltinimų prirašyta. Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro „Aqua“ vadovui buvo pareikšti septyni įtarimai ir nė vienas jų nepasitvirtino.

Mano nuomone, reikėtų atsakyti ir už kiekvieną kvailą kaltinimą, ir už jų visumą.

Tai turėtų būti ne tik eilinių, bet ir aukščiausių STT vadovų atsakomybė. Man keista girdėti STT vadovų kalbas, esą kažką ne taip ištyrė Panevėžio skyrius.

Čia – ne demokratija, o specialioji tarnyba, kur hierarchija turi būti labai aiški. Pareigūnus pasirenkantys vadovai turi būti atsakingi už jų darbą.

– O kaip vertinti pareigūnų darbą, jei vienintelis įrodymas byloje – restorane slapta įrašytas pokalbis?

– Tokia byla yra ne viena. Tuomečiam Santaros klinikų vadovui Kęstučiui Strupui buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad paėmė nenustatyto dydžio kyšį – voką. Gal ten buvo tuščias vokas, gal dešimt centų įdėta, o gal meilės laiškelis, juk ir pacientų širdis ne ledinė?

Kodėl žalsvą popieriaus lapelį pamatę pareigūnai nutarė, kad ten būtinai turi būti pinigai?

Niekas nenustatyta, bet iš to išpučiama didžiulė byla. Jei jie nesugeba atlikti operatyvinio darbo, tegul nieko ir nedaro, o jei dirba, tegul dirba profesionaliai.

– Visos žlugusios pastarųjų metų bylos – Lietuvos krepšinio federacijos, Utenos mero, Druskininkų vandens parko, G.Vainausko ir R.Pakso – susijusios su politika. Ar tikrai teisėsauga Lietuvoje atskirta nuo politikos?

– Kiekviena specialioji tarnyba nori turėti politinį užnugarį. Todėl taip ir yra, kad jie dirba užnugariui, o užnugaris dirba jiems.

Gal klystu, bet manau, kad STT šiuo metu turi politinį užnugarį.

Tai pasimatė tuomet, kai kilo triukšmas, kad prieš prezidento rinkimus buvo naudojamasi VSD paslaugomis.

Buvo pradėtas tyrimas, kurį vykdė STT, o kontroliavo prokuratūra. Šį darbą jie nutraukė, nes prieš vėją nepapūsi, o pūsti pavėjui – patogiau.

STT ir prokuratūra teigė, kad aukšto pareigūno pateikta informacija nepasitvirtino, o VSD žurnalistams atsakė, kad jų darbuotojų niekas neapklausė ir dokumentų nepaėmė. Vadinasi, tyrimo nebuvo, o kažkuri šių tarnybų tiesiog melavo.

Bet aukščiausią šalies valdžią tokia situacija tenkino.

– Tenkino ir tuomet, kai tyrimai vienas po kito buvo pradedami prieš vienos partijos atstovus ir lyg tyčia artėjant rinkimams?

– Iš buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus išgirdau, jog buvo rengiamos provokacijos – tuomečiams socialdemokratų lyderiams Algirdui Butkevičiui, Juozui Olekui arba šiai partijai priklausiusiam R.Adomavičiui žūtbūt įpiršti kyšį.

Juokingiausia tai, kad tokių susitarimų įrašą pareigūnai per kvailumą atidavė teismui.

Druskininkų istorijoje taip pat akivaizdu, kad tarnybų taikinys turėjo būti ne vandens parko vadovas, o kurorto meras Ričardas Malinauskas.

Taškus sudėliojo tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad jau drebinama stambiausia partija.

Prisimenu, jog vos tik buvo pareikšti įtarimai socialdemokratui Utenos merui Alvydui Katinui, prezidentė iškart prakalbo apie korupcijos šešėlį, šliaužiojantį šios partijos viršūnėje.

Tai ir buvo ženklas, kad ta byla negali būti greitai nutraukta, nes neliktų korupcijos šešėlio. Juk prezidentei negali tik pasivaidenti.

Tokie išankstiniai pareiškimai, kol nėra pareikšti net kaltinimai, specialiosioms tarnyboms aiškiai padiktuoja, ką jos turi daryti.

Beje, VSD vadovas Darius Jauniškis pats yra sakęs, kad apie kai kurias bylas nuolat informuodavo premjerą ir prezidentą.

Ką tai rodo? Kad nieko nevyksta be jų žinios.

– Jei šalies vadovai nebūtų informuojami apie bylų tyrimą, turbūt apie nebaigtas bylas nebūtų rodomi ir filmai?

– Tai absurdas. Pirmiausia Lietuvoje per daug dėmesio skiriama bylų pradžiai.

Vos pradėję Utenos mero A.Katino bylą prokuroras ir STT pareigūnas iš karto buvo perkelti į aukštesnes pareigas. O kuo baigėsi byla? Niekas nepasitvirtino.

Pati specialiųjų tarnybų darbo vertinimo sistema Lietuvoje yra ydinga. Jų darbas vertinamas pagal tai, kiek bylų atiduota teismui ir kiek nuteistųjų pasodinta.

Vadinasi, jų tikslas – nuteisti ir pasodinti kuo daugiau. Šitaip formuojasi ir visuomenės požiūris: ką jie pasodino? Nieko! Todėl kuo garsesnis žmogus sulaikomas ar uždaromas į areštinę, tuo geriau. O jeigu jis buvo sulaikytas be pagrindo ar vėliau visiškai išteisinamas, niekas neatsako.

Aš iki šiol negaliu pamiršti Panevėžio viešbučio „Romantic“ vadovės Dalios Kuklierienės sulaikymo.

Smulkaus sudėjimo moterį trys kaukėti pareigūnai išdidžiai vedė per Panevėžį, kur ją visi pažįsta.

– Ką, jūsų nuomone, STT turėtų keisti savo darbe?

– Manau, kad tokia tarnyba kaip STT šiuo metu Lietuvai visai nereikalinga.

Atkūrus nepriklausomybę ji buvo sukurta tuomečio premjero Gedimino Vagnoriaus. Sukurta turint gerą tikslą, nes tuo metu teisėsauga buvo problemiška.

Todėl ir buvo sumanyta įkurti naują, švarią kaip krištolas, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija tarnybą.

Vėliau žodžiai „kovos su organizuotu nusikalstamumu“ nukrito ir liko tik kova su korupcija.

Suburti šią tarnybą buvo sugalvotas paprastas metodas – mokėti didesnius atlyginimus nei kitose tarnybose, todėl buvo labai lengva surasti darbuotojų. Tokia buvo jos pradžia.

Prieš kurį laiką Strasbūre atstovavau Lietuvai per Europos Tarybos valstybių kovos su korupciją grupės susitikimą. Vienas posėdis buvo skirtas su korupcija kovojančioms tarnyboms.

Aš nutariau pasigirti išskirtine mūsų tarnyba – STT. Paaiškėjo, kad ji tikrai išskirtinė, nes panašios tarnybos neturi nė viena Europos Sąjungos šalis.

Kitose šalyse tokį darbą atlieka policija. Juk pasaulis tikrai ne kvailesnis už mus. Jeigu policija tiria nužudymus, narkotikų, ginklų prekybą, pinigų plovimą, gali ištirti ir vietinę korupciją.

Kai kurie susitikimo dalyviai nusistebėjo, kodėl tokios nedidelės tarnybos, kuri aprėpia tik keletą Baudžiamojo kodekso straipsnių, vadovą skiria prezidentas – pačiu aukščiausiu lygmeniu.

Tokia tarnyba gali tapti instrumentu prezidento rankose. Jei jos vadovas nori likti antrai kadencijai, pirmiausia turi įtikti prezidentui.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.