G. Nausėdos kalba viena esmine savybe priminė D. Grybauskaitės pranešimus (26)

Antrasis prezidento G.Nausėdos metinis pranešimas ilgumu pranoko jo pirmtakės D.Grybauskaitės, bet viena esmine savybe juos priminė – akmenų į valdančiųjų daržą svaidymu ir savigyra. Tik jis kalbėjo mandagiau ir ne taip kategoriškai.

Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 10, 2021, 6:47 PM, atnaujinta Jun 10, 2021, 6:47 PM

Tai atitinka G.Nausėdos charakterį, bet ambicijų nestokoja ir jis – įvardydamas Lietuvos politinio gyvenimo problemas savo kaltės niekur neįžvelgia.

Net kelis kartus prezidentas užsiminė apie politikų pamėgtus galios žaidimus. Bet ar į juos neįsivėlė ir pats? Jis teisus sakydamas, kad visuomenės sveikatos krizė virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize, o politikai klupo dėl bevaisių rietenų.

Tačiau tai stebėję Lietuvos žmonės matė ir kaip pats prezidentas nesikalba su premjere, kas turėtų atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Lietuvai nieko gero neduoda vieši konservatorių raginimai prezidentui dalytis vieta EVT su premjere. Tai silpnina mūsų pozicijas ES, bet atsisakydamas net kalbėtis šia tema su I.Šimonyte G.Nausėda taip pat žlugdo dialogą.

Šalies vadovas skambiai dėkojo Lietuvos žmonėms, medikams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, ekspertams, verslininkams, kitų profesijų atstovams už ištvermę, tvirtybę, savitvardą galynėjantis su pandemija, vadino juos valstybės ramsčiu.

Bet kai prezidentas pareiškė, kad lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą, buvo galima pamanyti, jog valdantieji nenusipelnė nė vieno gero žodžio dėl pastangų suvaldyti pandemiją. Anot G.Nausėdos, šalies valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į ateitį.

Jei metinis pranešimas būtų spaudos apžvalga, atrodytų, kad prezidentas moka glaustai perteikti žiniasklaidos kritiką, bet iš jo norėtųsi ir gilesnių įžvalgų, naujų idėjų.

Žinoma, tuo niekada nespindėjo ir D.Grybauskaitės pranešimai, o G.Nausėda, nors ir vengė konkrečių siūlymų, nemažai kalbėjo apie savo skelbiamą gerovės valstybės viziją, aiškino, kad pandemija tik patvirtino, koks jis buvo ir yra teisus. Tiesa, gerovės valstybės samprata ir po šio pranešimo netapo daug aiškesnė.

Prezidentas priminė, kad jo remtos socialinės išmokos, pensijų didinimas sušvelnino pandemijos socialinius smūgius ir tarsi atitinka gerovės valstybės siekį, bet ekonomistai pasigedo idėjų, kaip greičiau mažinti atsilikimą nuo turtingiausių Vakarų šalių. Gerovės valstybei negana vien perskirstyti sukurtą gėrį, reikia ir spartaus šalies pajamų augimo.

Ekonomistas pagal profesiją G.Nausėda dėliojo labiau kairiosios ekonominės politikos gaires, kalbėjo apie socialinės atskirties mažinimą, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, mokestinių išlygų siaurinimą, didesnį pajamų iš kapitalo mokestį.

Vis dėlto tai buvo nekonkretūs svarstymai, prisimenant ir žiniasklaidos jau apdainuotus atvejus, kaip neatsakingas verslas, gavęs valstybės paramą, pirko, pasak G.Nausėdos, ferarius ir jachtas.

Natūralu, kad jo kritikai čia išgirdo ir populizmo gaidų.

Prezidentas kalbėjo ir apie daug ginčų keliantį partnerystės įteisinimą – atsargiai, vengdamas aiškiai stoti į vieną ar kitą barikadų pusę. Bet pabrėždamas, kad būtina griežtai laikytis konstitucinės santuokos sampratos, jis parodė, jog nepritars Partnerystės įstatymui, jeigu juo remiantis santuokinis statusas bus suteiktas ir vienalytėms poroms.

Šiame metiniame pranešime nuskambėjo nemažai visuomenės daugumai, regis, patinkančių minčių. Tarkime, kad būtina sudaryti sąlygas žmonėms tiesiogiai rinkti merus, kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų.

Tam bent viešai neprieštarauja ir valdantieji, bet prezidento retorika, kad reikia atsiklausti piliečių nuomonės svarbiais klausimais, sudarant jiems realias sąlygas pareikšti savo valią per referendumus, sulaukė kritikos – esą Seimo rinkimai irgi suteikia politikams mandatą priimti sprendimus tautos vardu.

Politologai priekaištavo prezidentui, kad pranešime jis skyrė pernelyg mažai dėmesio užsienio politikai. Išties gal nė dešimtadalio laiko neužėmė šios konstitucinės šalies vadovo veiklos srities apžvalga.

Tiesa, visi svarbiausi Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tikslai buvo priminti, tik jokių naujų iniciatyvų nepaskelbta. Kitaip sakant, laikomasi diplomatijos tęstinumo, bet pabrėžta, kad mūsų šalis turi aktyviau imtis lyderės vaidmens vykdant ES Rytų partnerystės politiką.

Tradiciškai prezidentai prabyla ir apie teisėsaugos problemas.

G.Nausėda nepaminėjo nė vieno konkretaus asmens, išskyrus generalinę prokurorę. Tiesiai pasakyta, kad jis didžiulius lūkesčius sieja su šia savo paskirta pareigūne, be kita ko, tikisi, jog prokuratūra sutrumpins pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus.

Vis dėlto tai tik maža dalis visuomenei nerimą keliančių teisėsaugos bėdų. Seniai itin daug darbo broko, neleistino politikavimo ar net ant įstatymo ribos balansuojančio piktnaudžiavimo įgaliojimais matoma Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikloje.

Niekur ES tokios atskiros tarnybos iš viso nėra, tad kyla klausimas, ar ir Lietuvoje STT funkcijų geriau neatliktų daug didesnius pajėgumus turinti ir profesionalesnė kriminalinė policija. Bet apie tai prezidentas netarė nė žodžio.

Gal nėra ko ir tikėtis, kad šalies vadovas pranešime aptars visus valstybės skaudulius. Bet prioritetus būtų galima pasirinkti ir atidžiau, labiau į juos įsigilinus, aiškiau numatyti kelią, kuriuo turėtų eiti Lietuva.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.