Tiesa, ir šį kartą prezidento žinutė interpretuojama skirtingai – kol Partnerystės įstatymo projekto rengėjai prezidento kalboje įžvelgė palaikymą projektui, žmogaus teisių ekspertai tuo abejoja ir mano, kad prezidento žodynas nurodo didesnį palaikymą Seime svarstomoms susitarimo dėl bendro gyvenimo pataisoms, daugelio nelaikomoms tikra alternatyva partnerystei.
Įžvelgia palaikymą
Prezidentas Gitanas Nausėda savo metinio pranešimo metu kalbėjo apie tai, jog pasigedo bendro partijų sutarimo diskusijose dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
„Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai — esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Ar įmanomas sutarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma!“, – teigė prezidentas.
Viena Partnerystės įstatymo iniciatorių, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė portalui lrytas.lt teigė, jog šis prezidento pasisakymas nuskambėjo kaip Partnerystės įstatymo projekto palaikymas.
„Nes Konstitucijai Partnerystės įstatymo projektas tikrai neprieštarauja, kaip ir neprieštarauja Konstitucinei santuokos sampratai, kuri yra numatyta 38 straipsnyje.
Prezidentas šiuo atveju į gerovės valstybę pasižiūrėjo plačiau, nes tai yra ne tik ekonominės ir socialinės, bet ir žmogaus teisių sąlygos. Nes prezidento kalboje vėliau minėtose Šiaurės šalyse, be abejo, partnerystė yra įteisinta ir šis klausimas yra išspręstas, sudarytas lygiateisiškumo principas savo santykius įteisinti visoms poroms“, – savo įžvalgomis pasidalijo I.Pakarklytė.
Panašios nuomonės laikosi ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, prezidento pareiškimą taip pat vertinantis teisine prasme.
„Atkreipčiau dėmesį, kad teisės departamentas, vertindamas pirminį Partnerystės įstatymo projektą, apie galimus prieštaravimus Konstitucijai neužsiminė. Be to, Partnerystės įstatymas parengtas remiantis 2019 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimu apie Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sąvoką.
Mano vertinimu, parengtas Partnerystės įstatymas ne tik neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, bet jį įgyvendina“, – pabrėžė T.V.Raskevičius.
Tuo metu vertindamas prezidento žodžius, jog „oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, bet dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą“, T.V.Raskevičius svarstė, kad G.Nausėda kalbėjo apie kitą oponuojančią pusę, kadangi įstatymo projektas yra kompromisinis.
„Vertinčiau tik per tą prizmę, kad parengtas Partnerystės įstatymo projektas YRA kompromisinis – jame atsitraukta nuo tam tikrų raudonųjų linijų, pavyzdžiui, niekaip nereglamentuojami santykiai su nepilnamečiais vaikais, taip pat neminima šeimos sąvoka. Sunku vertinti – galbūt prezidentas kalbėjo apie kitą oponuojančią pusę“, – svarstė Laisvės partijos narys.
Laisvės frakcijos seniūnė I.Pakarklytė teigė, jog Seime pateikimo stadijos nepraėjęs Partnerystės įstatymo projektas jau sulaukė pasiūlymų ir pastabų, ir rugsėjį bus peržiūrimas ir derinamas tiek su koalicijos partneriais ir opozicinėmis frakcijomis.
Flirtas su oponuojančia visuomenės dalimi
Vis dėlto, kiek kitokios nuomonės apie prezidento G.Nausėdos žodžių reikšmę laikosi Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.
„Viena vertus, prezidentas reiškia palaikymą partnerystės institutui, tačiau kontekstas, ypač ankstesnis jo sveikinimo transliavimas šeimos marše, bei užuominos apie kompromisus, ir toliau iki galo neleidžia suprasti, ką jis turi omenyje. Klausimas kyla tiek dėl Prezidento siūlomos kompromisų paieškos, tiek dėl to, kaip Prezidentas interpretuoja Konstitucijos 38 str.“, – lrytas.lt teigė J.Juškaitė.
Anot jos, Seimui teiktas Partnerystės įstatymo variantas buvo „kompromisinis“ tiek partnerystės apibrėžimo, tiek teisių ir pareigų prasme.
„Kalbant apie partnerius ir partnerystėje gyvenančius žmones, nebuvo naudojami tokie žodžiai kaip „šeima“ ar „šeiminiai“ santykiai. Nors Konstitucinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad konstitucinė šeimos sąvoką yra platesnė nei santuoka, ir kad šeima pirmiausia yra turinys – tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba ir panašūs ryšiai, bei savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas, o ne forma. Ir kad pagal LR Konstituciją yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą“, – teigė ji.
J.Juškaitė pabrėžia, kad 2019 m. Konstitucinis teismas konstatavo, kad šeimos sąvoka yra ir lyčiai neutrali.
„Tad galima būtų preziumuoti, kad Prezidentas, kalbėdamas apie pagarbą Konstitucijai, ir ypač 38 str., komunikuoja pagarbą konstitucinei šeimos sampratai ir valstybės atsakomybę surasti tinkamą teisinę formą šioms šeimoms apsaugoti.
Tai yra aktualu, turint omenyje, kad Partnerystei oponuojančioje stovykloje jau girdisi nepasitenkinimo KT nutarimais ir bandymu juos kvestionuoti, kas galėtų sukelti didelį nestabilumą valstybėje, grėsmę demokratijai ir, matyt, Lietuvą artintų prie Lenkijos. Norisi tikėti, kad Prezidentas šio kelio nemato kaip Lietuvai tinkančio kelio“, – akcentavo J.Juškaitė.
LŽTC atstovė pabrėžia, jog teiktas Partnerystės įstatymo projektas buvo kompromisinis ir teisių bei pareigų prasme: „bene svarbiausias jo trūkumas buvo vaiko interesų, gyvenančių partnerystės būdu sukurtoje šeimoje, apsaugos trūkumas. Įstatymas nenumatė galimybės įsivaikinti net ir partnerio vaikų, kas reiškia, kad vienas iš partnerių ir toliau neturėtų nei teisių, nei pareigų vaikų atžvilgiu, negalėtų įsivaikinti net ir savo partnerio vaikų.“
„Klausant prezidento kalbos galima būtų galvoti, kad siunčiama žinutė, jog Prezidentas yra pasirengęs ginti konstitucines vertybes, tokias kaip nediskriminavimas, lygiateisiškumas, ir siunčia žinutę Partnerystės įstatymui oponuojančioms jėgoms, kad atėjo laikas kompromisams.
Kita vertus, kalbėdamas apie partnerystę, prezidentas ir toliau „flirtuoja“ su partnerystės institutą nepalaikančia visuomenės dalimi bei politikais: jis ir toliau preciziškai nevartoja žodžių „šeima“, „šeiminiai santykiai“. Partnerystėje gyvenančių žmonių santykius apibūdina „bendro gyvenimo“ terminu.
Toks žodynas atitinka Seime svarstomas pataisas, kuriomis būtų leidžiama sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo. Nors šios pataisos skirtos ne šeiminiams santykiams reguliuoti ir yra smarkiai kritikuojamos Seimo teisės departamento, vis dėlto dalis politikų jas mato kaip alternatyvą partnerystės institutui. Tad atrodo, kad prezidento pasisakymai ir kalbų struktūra yra skirti ir jiems“, – įvertino J.Juškaitė.
