Jei šioms Konstitucijos pataisoms rudenį bus pritarta, tai sudarytų galimybę 2004 metais apkaltos būdu nušaltintam prezidentui Rolandui Paksui vėl kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidento postą.
Už Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Trumpa diskusija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Algimantas Dumbrava diskusijos Seime metu klausė, kodėl „Lietuvoje protą įgauname tik tada, kai gresia sankcijos“ – anot jo, prieš kelerius metus vyko įvairūs balsavimai ir parlamentarai laikėsi pozicijos, kad R.Paksas galėtų būti tik Seimo narys, o ne prezidentas.
Vienas projekto teikėjų, Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata svarstė, kad konsensusas tarp įvairių politinių jėgų rastas dėl tarptautinių aplinkybių ir nenoro sulaukti sankcijų.
„Mano manymu, yra visokių politinių skaičiavimų. Šiuo atveju, kodėl dabar – mes vis dažniau, garsiau ir teisingai pradedame kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus mūsų kaimyninėse, Rytų valstybėse. (...) Kad galėtume sąžiningai apie tai kalbėti, mums reikia pašalinti nepadarytus darbus, kurie ilgą laiką buvo nepadaryti“, – kalbėjo R.Lopata.
Vienas įstatymo bendraautorių, liberalas Arminas Lydeka prašė patikslinti, kodėl pasirinktas 10 metų terminas.
R.Lopata teigė manantis, kad terminas yra pakankamai ilgas. „Jis skamba „ne mažiau dešimt metų“, kitaip tariant, įsatyminiai aktai gali numatyti ir kitus terminus“, – kalbėjo R.Lopata.
Ateities komiteto vadovas R.Lopata apie šį projektą anksčiau yra sakęs, kad dėl siūlymo įgyvendinti EŽTT sprendimą rastas skirtingų politinių jėgų atstovų konsensusas.
Anksčiau Seimo frakcijų atstovai kalbėjo, kad iš rinkėjų tikisi sąmoningumo, teigė, kad žmogus negali būti atribojamas nuo politinio gyvenimo iki pat mirties. Plačiau apie politikų pozicijas šiuo klausimu galite skaityti čia.
Siekia išvengti sankcijų
Projektas teikiamas siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa siūloma nustatyti, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti, kai nuo pašalinimo iš pareigų praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.
Tokį Konstitucijos pataisos projektą registravo 48 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicinių parlamentinių frakcijų. Tarp teikėjų yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata, taip pat konservatorių, Laisvės partijos, „valstiečių“, socialdemokratų, „darbiečių“ atstovai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
