Būtent TTK paskirtas pagrindiniu komitetu svarstant D. Jočienės kandidatūros klausimą, o šio komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad KT pirmininkas apskritai nevykdo jokių reformų, o tiesiog vadovauja teismo posėdžiams, todėl likęs laikas iki kadencijos pabaigos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario nuomone, nėra reikšminga problema.
„Aš nematau didelės problemos. Jeigu būtų kiti pasirinkimai, tai būtų ilgesniam laikui, bet čia nereikia jokių reformų, kaip kokiam ministrui (...), komitete mes vertinsime tik kompetenciją, o tai yra kompetentingas žmogus, aš neturiu jokių pretenzijų“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
Politikas mano, kad KT pirmininko pozicija apskritai yra per daug sureikšminama.
„KT pirmininko nereikėtų sureikšminti. Čia mes sureikšminame, kad nuo jo priklauso daug veiklos, bet nuo KT pirmininko priklauso tik pirmininkavimas posėdžiui ir posėdžio darbotvarkė. Nors pirmininkas gali ir kitus teisėjus paskirti pirmininkauti posėdžiui“, – sakė konservatorius.
Seimo narys taip pat nesureikšmina, kad užsitęsus buvusio KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencijai, su sunkumais skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus susidūręs parlamentas po kelerių metų vėl turės apsispręsti dėl naujojo šio teismo vadovo. Tai, S. Šedbaro nuomone, buvo unikali situacija, kuri neturėtų pasikartoti.
„Mes niekada, kai nuo 1993 metų turime Konstitucinį Teismą, niekada neturėjome tokių problemų, kokios buvo su praėjusia dauguma, kai mes tiek laiko neturėjome visų trijų teisėjų (...), aš manau, kad čia yra unikali situacija ir ji daugiau nepasikartos“, – įsitikinęs TTK pirmininkas.
Visgi jis patikslina, kad dėl užsitęsusios buvusio KT pirmininko kadencijos atsakomybę turėtų prisiimti ne tik buvusi valdančioji dauguma parlamente, tačiau ir prezidentas, delsęs siūlyti kandidatūras ne tik Konstituciniame, bet ir kituose teismuose.
„Reiktų pasakyti, kad ir konstituciniai subjektai, kurie turi siūlyti, jie nesiūlė. Po to Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nebuvo paskirtas, tai čia jau yra atsakingas prezidentas, nes ilgą laiką nesiūlė. Tai Seimas negali nieko padaryti, jeigu nėra konstitucinio subjekto pasiūlymo“, – teigė S. Šedbaras.
A. Širinskienė: nemanau, kad buvimas vadovu dvejus metus yra minusas
Panašios pozicijos laikosi ir TTK priklausanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė, pažyminti, kad D. Jočienė yra viena iš kompetentingiausių Konstitucinio Teismo teisėjų, todėl tai, kad iki jos kadencijos pabaigos liko vos dveji metai, tiesiog parodo jos sukauptą patirtį.
„Jokios problemos neįžvelgiu. Aš jos asmenyje matau daug privalumų. Tai yra be galo patyrusi teisėja, prisiminkime darbą Žmogaus teisių teisme. Kitas dalykas, Konstituciniame Teisme yra pakankamai didelis darbo stažas, tai natūralu, kad didelę patirtį turintis žmogus siūlomas. Man būtų keista, jeigu būtų siūlomi asmenys, kurie ką tik paskirti į KT ir dar neturėjo laiko pažinti tos vidinės teismo virtuvės“, – tikino valstietė.
Politikė mano, kad tai, jog KT pirmininke paskirta D. Jočienė neužsibūtų šiose pareigose, kaip tik galima laikyti privalumu, kadangi tai leis dažniau rotuoti pirmininkus, ir Seimui, bei prezidentui nuolatos siūlyti pirmininkauti didžiausią patirtį turinčius teisininkus.
„Nemanau, kad buvimas vadovu dvejus metus yra minusas. Mano galva, rotacija kai kuriais atvejais yra geras dalykas ir demokratijos požymis. Jeigu mes skirtumėme asmenį visai devynerių metų kadencijai, tai Seimo nario dvi kadencijos susidaro. Dažniau rotuoti žmones nėra blogai, išlaikant didžiausią patirtį turinčius teisėjus būtent toje pozicijoje“, – sakė A. Širinskienė.
Tuo tarpu vertindama LVŽS frakcijai taip pat priklausančio opozicijos lyderio S. Skvernelio nuogąstavimus valstietė tiesiog akcentavo, kad nemažai politikų kartais vieną ar kitą poziciją pasirenka vien dėl noro oponuoti, o ne dėl konkrečių argumentų.
„Kartais yra to oponavimo dėl oponavimo, jo atsiranda tiek pas vienus, tiek pas kitus, bet žiūrint pakankamai nuosaikiai, matant visas kandidatūras, įvertinant tai, kad ne visi teisėjai norėtų tą poziciją užimti, tai šis pasirinkimas nėra iš pačių blogiausių“, – kalbėjo A. Širinskienė.
J. Sabatauskas apie Seimo narius, skeptiškai vertinančius D. Jočienės kandidatūrą
Kitas TTK narys, Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijai priklausantis Julius Sabatauskas taip pat atmetė opozicijos lyderio ir Seimo pirmininkės išsakytas pastabas dėl D. Jočienės kandidatūros. Socialdemokratas atkerta, kad jeigu parlamentarai norėjo pasirinkti ilgiau galintį dirbti KT pirmininką, tuomet reikėjo kur kas greičiau sutvarkyti šio teismo teisėjų paskyrimo klausimą.
„Perfrazuosiu: „verkia puodas, kad katilas juodas“. Tai šiuo atveju reikėtų sakyti, kad virkauja Seimo nariai, nes patys nepaskyrė KT teisėjo prieš metus, tai būtų likę ne dveji, o treji metai. Aišku, norėtų, kad vadovas truputį ilgiau pabūtų. Bendrosios kompetencijos teismuose esame įpratę, kad būna penkerių metų kadencija, o šiuo atveju yra, kaip yra“, – mano J. Sabatauskas.
Politikas pažymėjo, kad šalies vadovas turi teisę pasirinkti pirmininką iš teisėjų, kurie jau yra Seimo paskirti dirbti Konstituciniame Teisme.
„Prezidento teisė rinktis. Jeigu jis pasirinko kandidatę iš trijų teisėjų, kuriems liko dirbti trumpiau nei dvejus metus, tai jo pasirinkimo teisė. Apgailestauju, žinoma, kad (D. Jočienei-ELTA) liko dirbti mažai, bet reikia žiūrėti į kompetencijas“, – tikino J. Sabatauskas.
Seimo pirmininkė ir opozicijos lyderis kelia klausimą dėl D. Jočienės paskyrimo tikslingumo
ELTA primena, kad ketvirtadienį, prieš D. Jočienės prisistatymą Seime, tiek parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen, tiek opozicijos lyderis S. Skvernelis teigė, kad galima kelti klausimą, ar tikslinga KT vadovu skirti teisėją, kuri vadovautų trumpiau negu dvejus metus.
„Taip, termino klausimas yra vienas iš tų klausimų, kuris galėtų kelti šiokių tokių abejonių, tačiau šiandien kandidatė prisistatys Seimo nariams. Net neabejoju, kad bus daug klausimų ir tuomet Seimas apsispręs“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Iš dalies jai antrino ir ekspremjeras S. Skvernelis.
„Principas man tikrai kelia abejonių, kadangi po dvejų metų pasibaigtų kadencija, tai po dvejų metų vėl atsiras batalijos. Manau, reikėtų galvoti apie ateitį, ypač po visų šitų bangavimų Konstituciniame Teisme su paskyrimais. Reikia užtikrinti kuo ilgesnį stabilesnį teismo darbą. Manyčiau, kad būtų tikslinga ir racionalu skirti tą žmogų, kuris tikrai galėtų bent kokius šešerius metus padirbėti“, – sakė S. Skvernelis.
Dėl šios prezidento G. Nausėdos teikiamos kandidatūros Seimas galutinai turėtų apsispręsti po savaitės – birželio 17 d.
Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija, dekretą, kuriuo teikia D. Jočienės kandidatūrą, pasirašė trečiadienį. Pasak prezidento, D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui.
D. Jočienė 1994–2003 m. buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, docentė, prodekanė, nuo 2014 m. – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto docentė, profesorė. 1997–2001 m. ji buvo Europos teisės departamento prie Vyriausybės ekspertė, stažavosi įvairiose užsienio ir tarptautinėse institucijose. 2003–2004 m. D. Jočienė buvo Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, 2004–2013 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, 2011–2013 m. – šio teismo II skyriaus pirmininko pavaduotoja.
Konstitucinio Teismo teisėja D. Jočienė paskirta 2014 m. kovo mėnesį.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.
