„Aš labai norėčiau tikėtis, kad apie karantiną, net ir trumpalaikį, išvis nebeturėtų eiti kalba. Ypač Europos Sąjungoje. Tai yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma trumpai ir tikslingai – 3-4 savaites. Tačiau gyvenimas naujoje realybėje vis tik turės likti, nes pandemija dar nenugalėta“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Kartu profesorius perspėjo – siekiant suvaldyti virusą, vakcinuoti vien savo šalies gyventojus nepakaks. Į situaciją, pasak jo, turi būti žiūrima globaliai.
S.Čaplinskas: „Prie tam tikrų apribojimų, deja, bet rudenį teks grįžti“
Vyriausybė pirmadienį patvirtino naujus karantino reikalavimus: nebelieka darbo laiko ribojimų kavinėms, sušvelninti reikalavimai galimybių pasui gauti, supaprastintas švietimo įstaigų darbas. Užkrečiamųjų ligų specialistas S.Čaplinskas pažymi, kad karantino reikalavimų švelninimas vyksta dėsningai, o Lietuva pagaliau sulaukė pokyčių, kurie ir buvo prognozuoti.
„Kaip ir buvo prognozuota, šie pokyčiai yra dėsningi – ko laukė, ko tikėjosi turbūt visi Lietuvos žmonės. Tą patį sako ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai. Vis tik jie atkreipia dėmesį, kad pandemija dar nėra nugalėta. Bet Šiaurės pusrutulyje, kur mes gyvename, viena yra sezoniškumas.
Antra, savaime aišku, kad tai, jog nemaža dalis yra pasiskiepiję, įgiję imunitetą, dalis – persirgę, (prisidėjo prie situacijos suvaldymo, – aut.past.). Pasikeitė ir elgsena, žmonės labiau saugosi. Turime teigiamą rezultatą, kuris ir buvo prognozuotas“, – džiaugėsi profesorius.
Tačiau jis perspėjo, kad dėl sezoniškumo ir vakcinacijos sumažėję susirgimų skaičiai dar nereiškia, jog virusas nesugrįš rudenį. Dėl to, anot užkrečiamųjų ligų specialisto, po vasaros gali tekti sugrįžti prie kai kurių ribojimų.
„Prie tam tikrų apribojimų, deja, neabejoju, bet rudenį teks grįžti. Tie ribojimai daugiau būtų susiję su buvimu uždarose erdvėse, kur bus didelis žmonių susikaupimas – neaišku, koks jų kovido statusas, neaišku, kokia ventiliacija ir panašiai. Tai turėtume priimti kaip naują realybę, kai eis kalba apie kažkokius renginius uždarose erdvėse.
Iš kitos pusės, tai gali liesti ir įvairius darbo kolektyvus, bet ten yra kitos priemonės – kovido statuso žinojimas, ventiliacija ir kitos saugumo priemonės“, – vardijo S.Čaplinskas.
Vien savo šalies gyventojų vakcinavimas situacijos neišgelbės?
Profesorius nurodo, kad dabar svarbiausias akcentas turėtų būti pasiruošimas rudeniui, jog virusui plisti „būtų maksimaliai mažai vietos“. Tai, anot jo, galima padaryti tik vakcinuojant gyventojus, tačiau čia slypi dar viena problema – ne visų pasaulio valstybių gyventojai sparčiai skiepijasi dėl vakcinų trūkumo.
„Čia yra viena iš priežasčių, dėl ko kai kurie specialistai dvejoja, ar pirmenybė turėtų būti skiriama paauglių skiepijimui Europos Sąjungos ir kitose šalyse, kurios gali tai sau leisti, ar paskiepyti kuo daugiau neturtingų šalių gyventojų, nes yra kai kurios šalys, kurios nėra gavusios nė vieno skiepo. Vis tik pasaulis dabar yra labai mažas, labai globalus.
Nugalėti pandemiją mes negalime vien tik Lietuvoje. Tam tikram laikui, be abejo, mes galime pristabdyti pandemijos plitimą Lietuvoje, kolektyvuose ar šeimose, bet pasauliniu mastu pandemiją galėsime nugalėti tik visuotinės vakcinacijos pagalba.
Turi nelikti tokių juodų dėmių, kur virusas gali rasti erdvę plisti, o paskui iš ten virusas gali su kitais žmonėmis atkeliauti, ar mes patys ten galime nuvykti“, – aiškino S.Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia stengtis užkirsti kelią viruso įvežimui į Lietuvą, ir antra – užkirsti kelią viruso plitimui vietoje: „Visos šitos priemonės dar metus kitus turės būti taikomos toje naujoje realybėje.“
