Bandymu papirkti kitą Seimo narį M.Maldeikį įtariamas ne pats M.Puidokas, o jo padėjėjas K.Motiečius. STT atliko kratą M.Puidoko kabinete Seime – tokiems procesiniams veiksmams gal turėjo teisę, bet nesuprantama, kodėl reikėjo naudoti prievartą prieš patį politiką, kai ne dėl jo veiklos vyksta ikiteisminis tyrimas.
M.Puidoko teigimu, STT agentai jį smaugė, dusino, suplėšė drabužius, neleido eiti į Seimo salę, kol jo neapieškojo, neatėmė telefonų.
Galbūt ir buvo priežasčių pradėti ikiteisminį tyrimą, kai apie bandymą papirkti siekiant sustabdyti arba neribotam laikui atidėti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas STT informavo Seimo narys M.Maldeikis.
Seniai pastebėta, kad lošimų srities lobistai labai aktyvūs, galimai kartais ir peržengia įstatymu leistas lobistinės veiklos ribas. Bet tai vargu ar pateisina agentų smurtinius veiksmus, įplieskusius skandalą.
Negana to, STT, regis, vėl kelia bylą dėl papirkimo ir prekybos poveikiu remdamasi tik skundu, neturėdama tiesioginių kaltės įrodymų.
Naujausias skandalas siunčia signalą, kad STT nepasimokė iš ankstesnių šnipštu pasibaigusių triukšmingų sulaikymų, kai vėliau būdavo tyliai nutraukiamos bylos, o nukentėjusių asmenų nė neatsiprašoma.
Taip nutinka su labai dažnu prieš žinomus visuomenei asmenis STT pradėtu ikiteisminiu tyrimu – išteisinamaisiais teismų nuosprendžiais pasibaigusioms byloms surašyti prireiktų ne vienos jaučio odos. Į tokią teisėsaugos mėsmalę patekę žmonės tampomi metų metus, jų reputacijai padaroma sunkiai atitaisoma žala.
Neseniai Aukščiausiasis teismas faktiškai niekine pripažino keletą metų STT kurptą prekybos poveikiu bylą, galutinai išteisinęs politiką R.Paksą ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą G.Vainauską.
Jokių nusikalstamų veiksmų tyrėjai neužfiksavo, tik įrašė vos kelias nieko konkretaus nesakančias pokalbio frazes, bet vis viena trūks plyš stengėsi išspausti teisme kokį nors kaltinamąjį nuosprendį.
Tokios pastangos akivaizdžiai dvelkė politiniu užsakymu ir pėdsakai vedė į kerštaujančios už kritiką tuometės prezidentės D.Grybauskaitės kabinetą.
Ši veikėja jau nekomanduoja STT iš S.Daukanto aikštės rūmų, bet įpratusios politinius užsakymus vykdyti ir savo svarbą, net visagalybę skambiomis bylomis įrodinėti šios tarnybos dvasia nepasikeitė.
Pastaraisiais mėnesiais STT lyg ir mažiau buvo girdima, tik vilkosi pralaimėjimų dėl anksčiau pradėtų bylų šleifas, gal todėl jos agentams prireikė priminti visuomenei apie save bent suplėšant Seimo nariui M.Puidokui kelnes.
Vienaip ar kitaip, seniai pribrendo būtinybė spręsti STT sukeliamas problemas iš esmės. Tokia kitose ES šalyse neegzistuojanti tarnyba Lietuvoje buvo sukurta dar 1997 metais.
Matyt, buvo dairomasi į JAV Federalinį tyrimų biurą (FTB), suvaidinusį svarbiausią vaidmenį kovojant su Amerikos gangsterių gaujomis, nors STT nei veiklos mastu, nei galimybėmis, nei atsakomybės sritimis nė iš tolo negalima lyginti su FTB.
Žinoma, Lietuvoje tuo laiku kriminalinė policija buvo palyginti silpna, baimintasi, kad jai įtaką daro milijonus žarstančios, valstybines įmones, bankus superkančios kriminalinės grupuotės, tokios kaip EBSW.
Tokiomis sąlygomis gal ir buvo prasminga įkurti STT, kurios pareigūnams mokėti didesni nei kitose teisėsaugos įstaigose atlyginimai.
Bet kovos su organizuotu nusikalstamumu funkciją greitai visiškai perėmė sustiprėjusi kriminalinė policija, o STT liko gana siaura veiklos sritis – valstybės ir savivaldybių valdininkų, politikų korupcija.
Lietuvoje, be STT, veikia ir kita specializuota teisėsaugos institucija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri nusitaikiusi į sukčiavimą, mokesčių slėpimą verslo pasaulyje. Beje, jos veikla gerokai efektyvesnė, nes daug rečiau kyla skandalų dėl neteisėtų veiksmų, sulaikymų ar subliūškusių bylų.
Todėl FNTT savo veikla įrodė, kad turi egzistuoti.
Tačiau kriminalinės policijos ir STT veikla gali persidengti, jos iš dalies konkuruoja savo tyrimais.
Juk, pavyzdžiui, kriminalinės policijos tiriamos kontrabandos pėdsakai gali nuvesti ir prie valstybės pareigūnų, kurių korupcija jau būtų STT veiklos sritis.
Todėl natūraliai kyla klausimas, ar Lietuvai vis dar reikia gerokai mažesnius kriminalinės žvalgybos ir bylų tyrimo pajėgumus nei policija turinčios savarankiškos STT. Turbūt būtų tikslingiau prijungti šią tarnybą prie Policijos departamento.
Tai leistų suvienyti jėgas, sutelkti žvalgybą ir kriminalinius tyrimus vienose rankose, sustiprinti pareigūnų kontrolę, juolab kad policija turi ir stiprią Imuniteto tarnybą, kuri galėtų efektyviau užkardyti ypač STT būdingą piktnaudžiavimą savo galiomis, politikavimą.
Jau ir anksčiau teisės specialistai kalbėjo, kad tokia reforma būtų tikslinga, bet vis stigdavo politinės valios pradėti rimtus svarstymus, ypač žinant, kad ankstesnė šalies vadovė nebūtų leidusi atimti iš jos rankų pamėgto politinio spaudimo įrankio – STT.
Regis, politinis klimatas šalyje dabar pasikeitęs, nors užtarėjų STT, ko gero, turi ir dabartinėje Prezidentūroje.
