Sankcijos valstiečiui pritaikytos dėl jo paramos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.
Partijos tarybos posėdyje T. Tomilinas buvo atšauktas iš valstiečių šešėlinės Vyriausybės socialinių reikalų ir darbo ministro pareigų, pranešė LVŽS.
Taryba taip pat rekomendavo Seimo valstiečių frakcijai spręsti dėl jo galimybės toliau eiti frakcijos seniūnės pavaduotojo pareigas klausimą. Be to, ji pasiūlė T. Tomilinui pačiam atsistatydinti iš užimamų partijos pirmininko pavaduotojo ir valdybos nario pareigų.
„Jis aiškiai veikė prieš partijos vertybes ir jo pozicija (...), be abejonių, yra nesuprantama“, – po tarybos posėdžio sakė valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Jis aiškiai elgėsi ne kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis atsiprašė rinkėjų, kad „vienas iš partijos vadovybės narių elgėsi visiškai ne taip, kaip deklaravo rinkimų kampanijos metu“.
T. Tomilinas patvirtino, kad trauksis iš pareigų partijoje ir frakcijoje.
„Taip, aš sąmoningai trauksiuosi iš tų pozicijų, tikrai nesilaikau už postų. Ginu šiuo atveju vertybę – žmogaus teises ir žmonių lygiateisiškumą. Aš manau, kad atėjo laikas Lietuvoje turėti normalią parlamentinę diskusiją ir nesivaikyti pigių reitingų“, – sakė politikas.
Jis teigė, kad visada deklaravo paramą lyčiai neutraliai partnerystei, o R. Karbauskio komentarus pavadino „pakankamai primityvia manipuliacija“.
Parlamentaras tvirtino, kad yra pasirengęs toliau dirbti partijoje, jaučia žmonių skyriuose, ypač jaunesniųjų, palaikymą.
„Aš demokratiją vertinu kur kas labiau negu pareigas ar postus, – sakė T. Tomilinas. – Kai išsakai kitą nuomonę, kai užstoji tuos, kurie yra silpnesni, kai nepatinki daugumai, tai būna skaudu, būna sunku, bet tai dar labiau motyvuoja ginti“.
„Reiškia, aš esu pavojingas, jeigu yra tokia drastiški sprendimai, reiškia labai nepatinku kai kam“, – pridūrė jis.
Už Partnerystės įstatymo projektą pateikimo stadijoje gegužę Seime taip pat balsavo valstiečių frakcijos atstovai Lukas Savickas ir Rūta Miliūtė.
R. Karbauskis tvirtino, kad jų atžvilgiu sankcijų nebus imamasi, nes šie parlamentarai nepriklauso partijai, todėl tam nėra įrankių.
Rems kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) žada remti kompromisines Konstitucijos pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus.
Trečiadienį tokiam sprendimui pritarė LVŽS taryba.
„Manome, kad tai vienintelė galimybė rasti sutarimą Seime ir pasiekti, kad tiesioginiai mero rinkimai būtų įtvirtinti Konstitucijoje, todėl konstruktyviai remsime Lietuvos mokslininkų ir valdančiųjų pasiūlytą kompromisą – Seimui neradus sutarimo ir neturint daugiau kaip 90 balsų dėl mero statuso ir funkcijų įvirtinimo Konstitucijoje, pritarsime tiesioginių merų rinkimų principo įtvirtinimui. Tai būtų pirmas žingsnis“, – partijos pranešime teigė jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Toliau vyks diskusijos dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų. Mūsų vizija – daugiau galių vietos savivaldai ir savarankiškas, atsakomybę prisiimantis tiesiogiai renkamas meras“, – sakė jis.
Anot „valstiečių“ lyderio, dėl to LVŽS taryba frakcijai Seime priklausančius parlamentarus paragino siekti, kad vėliau, priimant Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, įgyvendinančius 2021 metų Konstitucinio Teismo nutarimą, būtų maksimaliai išlaikytas šiuo metu esantis merų statusas bei įgaliojimai.
Seimo frakcijų atstovai praėjusią savaitę sutarė teikti du alternatyvius Konstitucijos pataisų siūlymus dėl tiesioginių merų rinkimų.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūloma pataisa į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių merais Lietuvos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Opozicinių socialdemokratų projektu į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, kad merai renkami tiesiogiai, bet ir apibrėžiamas jo kaip tarybos vadovo statusas.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
