Portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai įvertino, kokių tikslų tokiu žingsniu siekia Prezidentūra, tačiau tuo pačiu pastebi, kad šis sprendimas nebūtinai išpildys lūkesčius.
Pavojinga keliais aspektais
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis ketvirtadienį prie Prezidentūros susirinkusią minią pasveikino G.Nausėdos vardu ir teigė „perduodantis linkėjimus nuo prezidento“, dėkojo už aktyvumą.
Vertindamas Prezidentūros sprendimą kreiptis į mitingo dalyvius komunikacijos specialistas Arūnas Armalis teigė, kad komunikacijos prasme tai buvo nuoseklus G.Nausėdos žingsnis, kandagi prezidentas įrašė sveikinimą mitinguotojams Vingio parke. Kita vertus, anot A.Armalio, šis žingsnis buvo pavojingas net dviem aspektais.
„G.Nausėda toliau siaurina savo simpatikų ratą – negaliu sakyti rinkėjų, nes iki rinkimų dar toli. Kuo labiau kristalizuoja savo simpatikų ratą toks politikas, kaip prezidentas, kuriam reikia maksimaliai plataus visuomenės palaikymo, tuo jis labiau rizikuoja“, – įvertino A.Armalis.
Anot jo, tradiciškai šalies prezidentai, ypač aštrių konfliktų metu, siekdavo vienyti visuomenę savo pagrindiniu ginklu – komunikacija. „Dabar turime prezidentą, kuris gina labai radikalią poziciją turinčią visuomenės dalį“, – pastebėjo A.Armalis.
Iš to, anot komunikacijos specialisto, gimsta kitas pavojus – jog tokiu Prezidentūros žingsniu legitimizuojama organizaciją, kuri ignoruoja teisės ir karantino tvarkas.
„Šis prezidento žingsnis suteikė papildomos drąsos Šeimų maršo rengėjų organizacijai, kuri vadinasi „Lietuvos šeimų sąjūdis“, tarsi papildomai legitimizavo – matome, kad su kiekvienu tokiu žingsniu, kiekvienu viešu palaikymu „Lietuvos šeimų sąjūdis“ tampa vis drąsesnis ir įžūlesnis.
Jie oponuoja LGBT bendruomenei, kuri, kai negauna leidimų piketuoti, jie leidimų siekia teisėtais būdais, kreipdamiesi į teismą. „Šeimų sąjūdžio“ organizacija, negavusi leidimo, spjovė į teisėtą kelią ir pademonstravo savo požiūrį į įstatymus.
Todėl kai G.Nausėdos patarėjas pateikia prezidento sveikinimą ir net keliomis citamomis padrąsina, įvyksta keistas dalykas – prezidentas savo komunikacija padrąsina įstatymus ignoruojančią visuomenės grupę“, – įvertino A.Armalis.
Anot jo, tokio palaikymo vaisius visuomenė jau jaučia: „Seniai feisbuke mačiau tiek agresijos, žmonės tarsi susilaikydavo, tačiau dabar gavo leidimą būti agresyviems, grubiems, vartoti neapykantos kalbą“.
Realių palaikymo veiksmų nebuvo
Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda svarstė, kad prezidentas gali turėti nuomonę ir pažiūras ne tik mokestiniais ar viešojo saugumo, bet ir vertybiniais klausimais.
„Tačiau situacija yra dvejopa: iš vienos pusės prezidentas gali turėti pažiūras, iš kitos pusės prezidentas Konstitucijos įpareigotas saugoti visuomenės vienybę, šalies vientisumą, būti visiems lygiai teisingas ir atstovauti visiems Lietuvos piliečiams.
Kadangi šis klausimas vis dėlto yra poliarizuojantis, visuomenė yra susiskaldžiusi, stoti į kažkurią pusę ir taip akivaizdžiai preferenciją teikti būtent šiam judėjimui – jau šiek tiek kritikuotinas prezidento politikos aspektas“, – įvertino V.Isoda.
Politologas pastebi, kad nors per metinį pranešimą prezidentas teigė, kad palaiko Partnerystės įstatymą ir nori, kad tos pačios lyties asmenų santykiai būtų sureguliuoti teisiškai, tačiau nematėme jokių panašių kreipimųsi ar palaikymo LGBT bendruomenei nei per patarėjus, nei tiesiogiai, kaip buvo padaryta „Didžiojo šeimos gynimo maršo metu“.
Be to, V.Isoda taip pat pastebi, kad prezidento patarėjas savo pasirodymu legitimizavo ir tarsi palaimiuno mitingą, kuris nebuvo sankcionuotas.
Žaidimai gali išslysti iš kontrolės?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad G.Nausėda, nusprendęs pas protestuotojus išsiųsti savo vyriausiąjį patarėją P.Mačiulį, praleido progą nubrėžti liniją.
Politologas mano, kad šalies vadovas, tokiu savo veiksmu savotiškai legitimizuodamas agresyvių, kraštutinių jėgų judėjimą, paprasčiausiai bando būti išrinktas antrai kadencijai.
„Agresyvių, kraštutinių, anti-liberalių judėjimų legitimavimas niekada nieko gero demokratijai nežada. Suprantu Prezidentūros siekį ieškoti aljansų ir Gitano Nausėdos norą būti perrinktam. Kaip ir matau, kad čia nuosekli linija su ankstesniais norais išbalansuoti, suderinti tai, kas ne visai suderinama“, – savo feisbuko paskyroje rašė M.Jastramskis.
Politologas mano, kad prezidentas, atsiuntęs savo atstovą pasikalbėti su protestuotojais, praleido progą nubrėžti liniją. „Visgi. Kai vieną dieną Švedijoje kalbi apie žmogaus teises, o kitą patarėjo lūpomis sveikini protestuotojus, kurie nori išvaikyti parlamentą ir dar vakar rėkavo apie kartuves Seimo nariui, – tai yra pavojingai praleista proga nubrėžti liniją“, – sakė jis.
M.Jastramskis svarstė, kad Prezidentūros sprendimą galima paaiškinti per galios kovas ir politinės patirties trūkumą. Vis tik, jo teigimu, šie Prezidentūros žaidimai kelia tam tikras rizikas.
„Manau, kad Prezidentūra rimtai nežiūri į Šeimų maršą ir nemato jame pavojaus demokratijai ir konstitucinei santvarkai. Visgi tokie žaidimėliai gali išslysti iš kontrolės“, – sakė jis.
Ko siekia Prezidentūra?
Politologas svarsto, jog partinės atramos Seime neturintys prezidentai, neturintys galimybės paveikti Seimo darbotvarkės, gali įvairiais kitais būdais bandyti išsikovoti įtaką ir galią Lietuvos politinėje sistemoje.
„Dalia Grybauskaitė daugiausiai rėmėsi specialiosiomis tarnybomis ir stipresne teisėsaugos kontrole, G.Nausėda nuėjo šiek tiek populistiniu keliu, bandydamas apeliuoti tiesiogiai į liaudį, tarsi supriešinti visuomenę su politiniu elitu ir bandyti stoti liaudies pusėje.
Bėda ta, kad tokiais klausimais visos liaudies nepatrauksi. Neturime tikrų duomenų, esame matę įvairių apklausų. Tarsi didesnė visuomenės dalis pasisako prieš Partnerystės įstatymą. Galbūt ir tokiu populistiniu keliu jis bando patraukti didesnę visuomenės dalį?“, – vieną scenarijų įvardijo politologas.
Vis dėlto, V.Isoda atkreipia dėmesį, kad G.Nausėda per savo patarėją bandė užsidirbti ir papildomų taškų konflikte su valdančiąja dauguma.
„P.Mačiulio pasisakyme buvo apeliacija į tai, kad kažkas prezidentą bando išstumti iš Europos vadovų tarybos (EVT) – tokie žodžiai buvo pasakyti. (...) Šiuo atveju prezidentas tą politinį svorį bando užsidirbti su visuomenės palaikymu“, – svarstė P.Isoda.
Politologas teigė manantis, kad prezidentas gali atsiremti į tautos palaikymą ir taip atsverti valdančiąją daugumą, jeigu jo nuomonė nesutampa su premjerės pozicija, tačiau abejoja, ar tokiu klausimu turėtų būti partnerystės įteisinimas: „Manau, ne tą kovą prezidentas pasirinko“.
Pamatysime Seime?
A.Armalis svarstė, kad klaidinga galvoti, ypač remiantis vien apklausomis, kad dauguma, kuri pasisako prieš Partnerystės įstatymą, taip pat palaiko „Lietuvos šeimų sąjūdį“.
Tuo metu vertindamas organizacijos tikslus komunikacijos specialistas neatmeta, kad organizacija gali peraugti ir į politinę jėgą.
„Ar ši organizacija, „Lietuvos šeimų sąjūdis“, kuris tarsi jau yra politinės organizacijos pavadinimas, eis į Seimą? Na, dabar labai stengiasi sakyti, kad to nedarys, nes jiems tai būtų neparanku – iš karto politizuotųsi ir nebesulauktų palaikymo.
Tačiau turime labai panašų analogą. 2016 metais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Ramūnas Karbauskis visomis išgalėmis stengėsi sakyti, kad jie nėra partija. Tai vyko praktiškai visus 2017 metus, kol galiausiai pripažino, kad yra partija. Matau analogišką, dar vieną gelbėtojų gimimą, tik tiek, kad kol kas jie išsipoliarizavę“, – teigė A.Armalis.
