Projektas „Privačių interesų registro sukūrimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis
Sąveiką sukurti planuojama iki kitų metų pabaigos.
Duomenys padės skirstyti bylas
„Esame aktyvūs partneriai kuriant sąveiką tarp šių sistemų ir tikimės, kad tai ženkliai prisidės didinant interesų derinimo efektyvumą“, – teigė VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas.
Kad tai sukurs geresnes sąlygas įvertinti ir suvaldyti interesų konflikto riziką prieš paskiriant bylą konkrečiam teisėjui, akcentuoja ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
„Pavyzdžiui, bylų skirstymo proceso metu, naudojantis LITEKO2 ir PINREG integracine sąsaja, bylas skirstančiam asmeniui būtų automatiškai pateikiama informacija apie tai, jog tarp proceso dalyvio ir teisėjo, kuriam galėtų būti paskirta byla, yra sąsajų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Turint tokią informaciją, būtų galima atskirai įvertinti bylos paskyrimo kitam teisėjui galimybę ir tikslingumą, o galbūt ir būtinybę bylą perduoti nagrinėti kitiems teismo rūmams ar net kitam teismui. Taigi, tokio įrankio sukūrimas ir jo naudojimas padėtų ne tik vertinti ir valdyti rizikas, bet ir prisidėtų prie skaidrumo užtikrinimo“, – sako S.Rudėnaitė.
Patogi prevencija
Į PINREG patenka duomenys apie deklaruojančio asmens ryšius su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis iš daugiau nei dešimties valstybės registrų bei informacinių sistemų.
Pasak E. Sakalausko, PINREG kurtas tikslingai ir funkcionaliai – jo dėka deklarantai sutaupo laiko, o VTEK bei institucijos, kur deklaruojantis asmuo dirba, vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali lengviau vykdyti interesų derinimo kontrolę.
Naujojo registro svarbą pažymi ir Teisėjų tarybos pirmininkė S.Rudėnaitė. Jos manymu, PINREG būtų galima priskirti prie patogių skaidrumą didinančių prevencijos priemonių. „PINREG leidžia ne tik lengviau deklaruoti interesus, tačiau ir sudaro paprastesnes sąlygas teismų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims stebėti teisėjų ir teisme dirbančių valstybės tarnautojų pateiktų privačių interesų deklaracijų duomenis. Manytina, kad ši sistema reikšmingai prisidės prie korupcijos prevencijos teismuose“, – mano S.Rudėnaitė.
Kas yra nešališkumas?
Privačių interesų deklaravimo pareigą turintys asmenys viešųjų interesų viršenybei užtikrinti privalo tarnybines pareigas atlikti nešališkai, sąžiningai ir tinkamai.
Teisėjų tarybos pirmininkė pastebi, kad globalūs pokyčiai technologijų pasaulyje bei socialinių tinklų populiarumas nešališkumo principo taikymo problematiką išplečia.
„Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, pavyzdžiui, tenka nagrinėti klausimus, kai prašoma įvertinti, ar teisėjo draugystė socialiniuose tinkluose su bylos šalimi, jo atstovu, advokatu ar prokuroru nesuponuoja teisėjo šališkumo, ar nėra pagrindas šiuos duomenis deklaruoti“, – pasakoja S.Rudėnaitė.
Ji pastebi, kad šia tema būtina diskutuoti, kadangi teisės aktai to neaptaria, o ir praktikos šiuo klausimu nėra gausu – nei Bangaloro teisėjų elgesio principų, nei Teisėjų etikos kodekso rengimo metu socialiniai tinklai dar nebuvo tokie populiarūs.
Rengia rekomendacijas
Bendradarbiaudama su Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atstovais, VTEK šiuo metu rengia metodines rekomendacijas teisėjams bei jų padėjėjams, kaip valdyti interesų konfliktus.
„Jos bus svarbios teismams įsivertinant galimas rizikas savo veikloje, o jomis vadovaujantis bus aiškiau, kaip susidūrus su šiomis rizikomis elgtis. Bendradarbiavimas su teismų vadovais, teisėjais ir jų padėjėjais padeda lengviau perprasti problemines situacijas, kuriose teismų veikloje dažniausiai susiduriama su interesų konfliktais ir sukurti efektyvias prevencines priemones“, – teigė VTEK pirmininkas E.Sakalauskas.
Rekomendacijos rengiamos vadovaujantis Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 m. programos įgyvendinimo 2020-2022 metų tarpinstitucinio veiklos plano priemone. Jas planuojama patvirtinti iki lapkričio.
