„Kaunas Pride“ pasivadinę šio žygio rengėjai savivaldybei pateikė net tris galimus maršrutus, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą, o bene svarbiausias argumentas – tebesitęsiantys remonto darbai.
Didžioji dalis kauniečių džiaugėsi tokiu sprendimu ir gyrė miesto valdžią už ryžtingą poziciją, nors patys puikiai suvokė, kad tikrosios atsisakymo išduoti leidimą priežastys gali būti visai kitos.
Tiesiog niekas nenorėjo viešai pasakyti, kad tokiam renginiui Kaune – ne vieta ir ne laikas, gyventojų lūkesčiai visai kitokie.
Nepaisydamas jokių diplomatijos ypatumų viešai taukšdavo tik buvęs Kauno meras V.Šustauskas, tačiau jo skrydis į politikos aukštumas greitai baigėsi. V.Matijošaitis ir jo komanda – gerokai atsargesni.
Visai kitaip tie patys kauniečiai reaguoja, kai jiems patiems tenka susidurti su eismo užkardomis itin svarbiose transporto arterijose, kurios šią vasarą Kaune dygsta viena po kitos.
Iš pradžių vairuotojai duso automobilių spūstyse Taikos prospekte, vėliau nuspręsta uždaryti vadinamąjį pilies žiedą bei P.Vileišio tiltą, o šią savaitę darbininkai įsitvirtino Kovo 11-osios gatvėje, kurioje įsikūręs pagrindinis Kauno vakcinavimo centras.
Dauguma kauniečių turbūt šiek tiek girdėjo apie uždaromas gatves ir mėgina pasirinkti geresnius maršrutus, tačiau galima tik užjausti atvykėlius iš atokesnių šalies vietovių, kurie nepažįsta miesto ir klaidžioja apkasais virtusiomis Kauno gatvėmis.
Žinoma, vasara tinkamiausias metas gatvėms remontuoti, nes transporto srautas sumažėja, o kelininkams nereikia dairytis į dangų laukiant pragiedrulių.
Didžiausia intriga – ar visus darbus pavyks užbaigti numatytu laiku.
Štai pilies žiedo ir P.Vileišio tilto rekonstrukcija turėtų būti baigta iki rugsėjo pradžios, kai baigiasi populiariausias atostogų laikas ir gyventojai grįžta į miestą.
Spūstys šioje Kauno vietoje susidarydavo net įprastinėmis darbo dienomis. Galima tik įsivaizduoti, kaip atrodys aplinkinės gatvės, jeigu kelininkams nepavyks laiku įvykdyti įsipareigojimų. Neramu, kad skubėdami jie neatliks visų darbų taip, kaip turėtų atlikti, ir po kelerių metų teks taisyti padarytas klaidas.
Taikos prospekto pavyzdys verčia rimtai sunerimti, mat tik prieš porą savaičių jį pavyko išlaisvinti iš pusantrų metų kankinusių spūsčių tai vienoje, tai kitoje šios transporto arterijos atkarpoje.
Nepalankiam scenarijui užtektų vienos visiškai netikėtos aplinkybės – archeologinio radinio Šv.Gertrūdos gatvėje. Verta prisiminti, kad rekonstruojant Laisvės alėją statybininkai aptiko net du lobius – senovinių monetų pripildytus indus.
Tokiu atveju liktų du pasirinkimai: stabdyti darbus kelioms savaitėms ar net mėnesiams arba tiesiog užsimerkti, lyg nieko neįvyko. Abu pasirinkimai turi didelių trūkumų.
Kai prieš šešerius metus naujoji Kauno valdžia ėmėsi iš pagrindų remontuoti apleistas miesto gatves ir sustatė ženklus „Kaunas tvarkosi“, kauniečiai tiesiog netvėrė džiaugsmu.
„Pagaliau miestas atsinaujins!“ – krykštavo pokyčių išsiilgę gyventojai.
Nesibaigiantys gatvių remontai ir spūstys kauniečiams pradeda atsibosti ir verčia keisti nuomonę. Pranešimas apie uždarytą dar vieną gatvę jau nebeatrodo taip patraukliai, nes nekyla abejonių – rūpesčių padaugės.
Galima tik spėlioti, ar miestas buvo išties taip smarkiai apleistas, kad vienu metu jį visą reikia atnaujinti, ar valdžia persistengė vieną po kito skelbdama įspūdingo masto konkursus.
Reikia neužmiršti, kad už visus šiuos darbus reikės atsiskaityti. Atsiskaityti taip pat teks už S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, Halės rekonstrukciją, centro „Mokslo sala“ statybas.
Miesto valdžiai belieka melstis, kad pandemija kuo greičiau pasibaigtų, gyvenimas grįžtų į labiau įprastas vėžes ir biudžetas pradėtų pilnėti, mat galimybes imti paskolas smarkiai riboja teisės aktai. Tikėtis Vyriausybės dosnumo taip pat turbūt neverta.
Nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimų ir kauniečių pyktis dėl statybų aikštele virtusio miesto gali smarkiai prigesinti įsižiebusią jo žvaigždę.
