„Tikrai nežinau tos situacijos aplinkybių. Neslėpsiu, kad ir pati susilaukiu visokiausių palinkėjimų, kokių nors žinučių, kurios gali skambėti visaip. Tiesa, pagrindo kreiptis į teisėsaugą pati kol kas nemačiau“, – antradienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sutiko, kad visi žinomi žmonės tikriausiai susilaukia įvairiausių žinučių. Tačiau ji tuo pačiu pabrėžė, kad norėtų, jog įvairius pareiškimus ji gautų ne iš anoniminiais profiliais prisidengiančių asmenų.
„Politikų, matyt, tokia dalia. Ne tik politikų, bet ir kitų matomų žmonių, kad jie susilaukia visokių žodžių iš aplinkinių, dažnai anoniminių. Kartais sakau, kad jeigu kažkas nori man ką nors pasakyti, tai būtų labai gerai, kad turėtų drąsos įsivardinti vardą ir pavardę, kad galėtumėme kalbėti, kaip gyvas žmogus su gyvu žmogumi, o ne su botu ar anoniminiu profiliu“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Visgi ji akcentavo, kad grasinimai apskritai neturėtų būti toleruojami, nesvarbu, kam jie būtų adresuoti. Tuo pačiu I. Šimonytė patikino, kad teisėsaugos institucijos geba įvertinti rizikas ir imasi veiksmų tuomet, kai to tikrai reikia.
„Manau, kad tikrai neturi būti prielaidų kažkokiems įsivaizdavimams, kad tai yra toleruojama, todėl, kad mes žinome patirčių ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje, kur neapykanta konkrečiam politikui baigiasi to žmogaus mirtimi. Todėl, kad ir kažkam tai gali atrodyti nerimti dalykai, bet institucijos, kurios tai vertina, tai vertina rizikas pagal savo metodiką ir patirtį. Ir matyt, kai reikia imtis papildomų veiksmų, jų imasi“, – teigė I. Šimonytė.
Kaip antradienį skelbė portalas Delfi.lt, Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai, gavę žinių apie grasinimus nužudyti bei sunkiai sutrikdyti ekspremjero S. Skvernelio sveikatą, sustiprino tuomečio Vyriausybės vadovo apsaugą bei kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą
