Antradienį po svarstymo 100 Seimo narių balsavo už tokį projektą, nė vienas nebuvo prieš ir 21 susilaikė.
Prie šio projekto parlamentarai grįžo po ketverių metų pertraukos.
Nors šis projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, apie tai jame nekalbama.
Viena didžiausių naujovių, palyginti su šiuo metu galiojančia tvarka, kad nuo 2024 metų Vilniuje būsto neturintys Seimo nariai nebebūtų apgyvendinami parlamento kanceliarijai priklausančiame viešbutyje Gedimino prospekte, o gautų kompensaciją būstui nuomoti.
„Kodėl neatsižvelgta į mūsų nuomonę? Dauguma juk pasakėme, kad nepritariame viešbučio privatizavimui, bet nuo 2024 metų numatomos kompensacijos. Šita vieta (Gedimino prospektas – BNS) pati geriausia, nes už tokius pinigus, kurie siūlomi, gal Naujininkuose, prie oro uosto, ir galima išsinuomoti“, – sakė opozicinių socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.
Dar viena naujovė projekte – kad savivaldybės nebeprivalėtų suteikti jų teritorijoje išrinktiems parlamentarams patalpų darbui. Planuojama skirti lėšų biurų nuomai – pirminiais duomenimis, apie 500 eurų per mėnesį.
Jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas ir įsigaliotų, Seimo narių jau lauktų ir finansinės sankcijos už nelankomus posėdžius.
Pagal projektą, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.
„Diskusija nebaigta dėl pravaikštų. Jei perlenksime lazdą, ar nebus taip, kad dalis Seimo narių balsuos prieš“, – teigė A. Sysas.
Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.
Tuomet teismas konstatavo, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam posėdžiuose, to mėnesio algos mažinimas tik trečdaliu neatitinka atsakingo valdymo principo.
Tačiau minėtas projektas nesprendžia Seimo narių atostogų reglamentavimo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos nepritarė atskirų politikų siūlymams įteisinti atostogas, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimas. Komiteto nuomone, Seimo narių darbas yra nepertraukiamas.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Projekte taip pat numatyta, kad parlamentarai aprūpinami darbo vietomis Seime, transportu, jiems kas mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio suma su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti, pasibaigus kadencijai išmokama išeitinė kompensacija – ji negali būti mažesnė kaip dviejų ir didesnė kaip šešių mėnesių vidutinis parlamentaro atlyginimas.
Projektu taip pat reglamentuota, kas ir kaip galėtų išduoti leidimą kratai ir atlikti kratą Seimo nario darbo vietoje, namuose, automobilyje.
Anot projekto, tokiu atveju būtų privalu daryti vaizdo įrašą, o krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose galėtų būti atliekamas tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų.
Dabar kratą stebi Seimo kanceliarijos darbuotojai.
Dėl minėto įstatymo projekto priėmimo Seimo nariai turi balsuoti dar vieną kartą.
Seimo pirmininkė: klausimas sudėtingas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad numatyti Seimo narių atostogas būtų labai sudėtinga, be to, šiuo klausimu nėra politinio sutarimo, tad jos ir neįrašytos svarstomame projekte dėl parlamentarų darbo sąlygų.
„Sutarimo šiuo klausimu Seime nėra, o Seimo nario daro pobūdis toks, kad numatyti atostogas yra iš esmės labai sudėtinga, nes Seimo nario darbas yra nepertraukiamas ir laikas tarp sesijų yra Seimo narių planuojamas savarankiškai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Premjerė: atostogos atrodytų keistai
Parlamentas yra renkamas, o ne samdomas, todėl Darbo kodekso pavyzdžiu įteisintos atostogos atrodytų keistai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Mano žiniomis, nėra įprastas dalykas kaip parlamento narių atostogos Vakarų demokratijų parlamentuose, šiaip jau pagal Konstituciją nei Seimo narį kas gali pavaduoti, nei jam tinka tos konvencinės atostogos, kurios yra samdomam darbe, kai yra nepanaudotos atostogos ir visi kiti dalykai pagal Darbo kodeksą“, – antradienį Seime sakė I.Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad tarpai tarp sesijų gali atrodyti kaip atostogos, tačiau nuo parlamentaro priklauso, kiek jis dirba, o darbas nenutrūksta ir tarpsesijiniu laikotarpiu.
„Yra pertraukos tarp sesijų, kuomet kažkam atrodo, kad Seimo nariai atostogauja, bet vėlgi tai labai priklauso nuo Seimo narių, nes ir komitetai veikia, ypatingai tarp žiemos ir pavasario sesijos. Nemanyčiau, kad reiktų kurti tokį dalyką, kuris šiaip nelabai pritaikomas šitam darbo režimui. Parlamentaras yra renkamas, ne samdomas, todėl tos atostogos labai keistai atrodytų“, – tvirtino premjerė.
Klausiama, ar pati ketina atostogauti, I.Šimonytė teigė kaip premjerė pasiimsianti savaitę-pusantros atostogų, kurias praleis Lietuvoje, kad esant reikalui galėtų greitai grįžti į Vilnių.
„Kaip ministrė pirmininkė aš turbūt atostogausiu kokią savaitę-pusantros, kai sulauksiu savo sūnėnų į svečius po karantinų, Lietuvoj, tam, kad, jeigu kas, galėčiau iš karto atvažiuoti, sugrįžti“, – sakė premjerė.
Vyriausybės nariai atostogaus liepą ir rugpjūtį
Dauguma Vyriausybės narių, tarp jų ir premjerė Ingrida Šimonytė, atostogas planuoja liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
„Premjerė planuoja atostogauti vieną, dvi savaites liepos arba rugpjūčio mėnesį. Atostogas planuoja Lietuvoje, kad esant reikalui bet kada galėtų grįžti į Vilnių“, – BNS informavo jos atstovė Rasa Jakilaitienė.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska ilsėsis nuo birželio 23 iki liepos antros dienos. Politikė taip pat atostogas suplanavusi rugpjūčio 12–25 dienomis. Šį mėnesį dar taip pat ilsėtis ketina susisiekimo ministras Marius Skuodis – politikas dvi savaites atostogaus nuo birželio 28 dienos.
Kiek vėliau, nuo liepos 5 dienos, ilsėtis ketina švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji atostogaus iki liepos 9 dienos, dar kartą ministrė poilsį suplanavusi liepos 19 – rugpjūčio 2 dienomis. Liepos 7-ąją atostogų išeis ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. A.Armonaitė ilsėsis tris savaites, o A.Bilotaitės atostogos tęsis beveik dvi savaites – iki liepos 20 dienos.
Vidaus reikalų ministrė yra suplanavusi dar dvejas atostogas: rugpjūčio 13–20 dienomis bei gruodžio 27–30 dienomis. Liepos 19-ąją atostogų išeis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tiek A.Anušauskas, tiek M.Navickienė atostogaus po tris savaites. Tiesa, socialinių reikalų ir darbo ministrė dar vienų atostogų savaitei išeis rugpjūčio viduryje – nuo 16 iki 20 dienos.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atostogas pradės liepos 23 dieną ir ilsėsis kiek daugiau nei dvi savaites – iki rugpjūčio 6 dienos. Keturi ministrai atostogų išeis rugpjūčio 2 dieną, tai: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kultūros ministras Simonas Kairys, energetikos ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dviejų savaičių atostogų išeis rugpjūčio 9 dieną. S.Gentvilas ir S.Kairys ilsėsis dvi savaites, o D.Kreivys ir G.Skaistė – tris. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dviejų savaičių atostogų išeis rugpjūčio 9 dieną. Žemės ūkio ministras trijų savaičių atostogas suplanavęs nuo rugpjūčio 16 dienos.
