Perspėjimas iš Prezidentūros: rudenį gali prireikti naujo karantino Pateikė 3 skiepijimo scenarijus

Vyriausiasis prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta perspėja dėl sulėtėjusių vakcinacijos tempų. Esą nesugebėjus per vasarą paskiepyti reikiamo gyventojų skaičiaus, rudenį gali vėl prireikti karantino.

Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimi skiepijmo scenarijai.<br>Statistikos departamento iliustr.
Galimi skiepijmo scenarijai.<br>Statistikos departamento iliustr.
Simonas Krėpšta<br>T.Bauro nuotr.
Simonas Krėpšta<br>T.Bauro nuotr.
Skiepai, vakcinacija<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Skiepai, vakcinacija<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LSMU prorektorius studijoms prof. K.Petrikonis: „Įsiklausę į darbdavių pageidavimus studijų programas papildėme bendravimo, verslumo, lyderystės įgūdžių ugdymu.“
LSMU prorektorius studijoms prof. K.Petrikonis: „Įsiklausę į darbdavių pageidavimus studijų programas papildėme bendravimo, verslumo, lyderystės įgūdžių ugdymu.“
Litexpo, vakcinacija, masinės vakcinacijos centras, skiepai, vakcina, koronavirusas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Litexpo, vakcinacija, masinės vakcinacijos centras, skiepai, vakcina, koronavirusas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Litexpo, vakcinacija, masinės vakcinacijos centras, skiepai, vakcina, koronavirusas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Litexpo, vakcinacija, masinės vakcinacijos centras, skiepai, vakcina, koronavirusas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19
Vakcinacija nuo COVID-19
Vakcinacija nuo COVID-19<br>S.Žiūros asociatyvinė nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>S.Žiūros asociatyvinė nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>T.Bauro nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>T.Bauro nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>S.Žiūros nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>S.Žiūros nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>S.Žiūros nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>S.Žiūros nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Vakcinacija nuo COVID-19<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Jun 23, 2021, 11:20 AM, atnaujinta Jun 23, 2021, 12:11 PM

„Prezidento nuomone, jeigu mes nepasieksime ambicingų tikslų vakcinuojant žmones, nepasieksime kolektyvinio imuniteto, mes didinsime riziką, kad rudenį vėl iškils karantino grėsmės ir būtinybės“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė S.Krėpšta.

Jis pateikė Jungtinės Karalystės patirtį, kur jau pastebėta, kad Delta atmaina sukuria užsikrėtimo grėsmę tarp nepaskiepytų asmenų.

S.Krėpšta teigė, kad prezidentą neramina sulėtėję vakcinacijos tempai. Norint pasiekti 70 proc. paskiepytų suaugusiųjų ribą vakcinos panorėti turi dar apie 365 tūkst. asmenų, o šiuo metu dar nepanaudota apie 400 tūkst. vakcinų.

„Vakcinų turime daugiau nei pakankamai. Šiuo metu stokojame žmonių, kurie norėtų ateiti skiepytis“, – kontstatavo S.Krėpšta.

Anot jo, ekspertai pateikė rekomendacijų kaip būtų galima paspartinti vakcinavimą. Jos bus taikomos skirtingoms asmenų grupėms.

Tiesa, dėl šios vasaros S.Krėpšta nusiteikęs optimistiškai. Pasak jo, artimiausius kelis mėnesius šalyje gali būti taikomi tik minimalūs ribojimai, jų gali ir visai nelikti.

„Daug diskutuota kaip mes turėtume pasiruošti rudeniui. Kartojasi praėjusių metų scenarijus. Ir pernai liepa, rugpjūtis buvo tie mėnesiai, kai turėjome labai mažai užsikrėtimų, o ruduo atnešė naujų rizikų“, – priminė S.Krėpšta.

Jo teigimu, būtent skiepijimas turi padėti išvengti praėjusio rudens scenarijaus – griežto karantino ir kontaktinio vaikų ugdymo.

Pateikė tris skiepijimo scenarijus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kęstutis Petrikonis pastėbėjo, kad Lietuva pagal skiepijimo tempus jau ima atsilikti nuo Europos valstybių.

Šalis jau 5 proc. atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio pagal viena vakcinos doze paskiepytų asmenų skaičių. Pagal pilnai paskiepytų asmenų skaičių Lietuva dar papuola į sparčiausiųjų dešimtuką ES.

65-80 metų asmenų grupėje Lietuva yra priartėjusi prie 70 proc. ribos. Tačiau, kaip pastebi K.Petrikonis, vyresnių asmenų skiepijimas – mūsų Achilo kulnas. Kitos šalys 70 proc. ribą yra jau stipriai pralenkusios.

Profesorius įvardijo tris galimus skiepijimo scenarijus. Jeigu vakcinacija grįžtų prie masinės vakcinacijos pradžioje fiksuotų tempų, 70 proc. gyventojų būtų paskiepyta jau rugpjūčio pradžioje.

Jei skiepijimo tempas išlitkų toks, koks yra dabar, tuomet visuomenės imunitetas būtų įgytas rugsėjo pradžioje.

Paskutinis scenarijus nežada nieko gero. „Jeigu skiepijimas lėtėja, skatinimo priemonės neveikia, tai tuomet turime tą situaciją, kurią patyrė Jungtinė Karalystė.

Jie sumažino skiepijimą, daug veiklų atvėrė ir patyrė Delta atmainos pliūpsnį. Jie jau rudeniui prognozuoja, kad sveikatos priežiūros įstaigų planinių paslaugų sumažinimo prireiks“, – sakė K.Petrikonis.

Vaikų ir paauglių būklė – kritinė

Prezidento sveikatos tarybos ekspertai taip pat teigia, kad sprendimas taip ilgai Lietuvoje taikyti nuotolinį ugdymą nepasiteisino, užsitęsę mokslai iš namų neigiamai atsiliepė vaikų sveikatai ir ugdymo rezultatams. 

„Matome, kad buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą. Kaip ekspertai įvarijo, tas nuotolinis ugdymas iš tikrųjų pavirto į „nuostolinį ugdymą“ ir daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai pablogėjo per karantiną. Suprastėjo beveik pusės vaikų emocinė sveikata“, – tvirtino S.Krėpšta.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė, dr. Roma Jusienė teigė, jog ilgas nuotolinio ugdymo laikotarpis turėjo akivaizdžių padarinių sveikatai – vaikai ir paaugliai jau kenčia ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.

„Vienas dalykas – iš tiesų per ilgas buvo ugdymo įstaigų uždarymas. Jei prieš pusę metų mes komunikavome, kad matome problemas ir pablogėjimą, ir kartu sakėme, kad nesprendžiamos problemos pereina jau į sutrikimus, deja, šiuo metu turime maždaug trečdalį vaikų ir paauglių, siekiančių klinikinių sutrikimų lygį“, – sakė profesorė.

Pasak jos, labiausiai vaikai ir paaugliai kenčia nuo emocinių sutrikimų, didelio prislėgtumo, aukšto nerimo lygio, dalis save žaloja. Taip pat pastebimi ir psichosomatiniai sutrikimai – tai įvairaus pobūdžio skausmai, neturintys aiškios medicininės priežasties.

„Svarbi žinutė, kad rudenį tikrai turime žymiai daugiau galimybių, kurias galėjome ir galime išnaudoti. Turime nepamiršti ir tėvų, ir mokytojų, ir specialistų, teikiančių jiems pagalbą. Šiandien, deja, turime ir didelį specialistų pervargimą, ir, aišku, demotyvaciją.

Būtina investuoti į žmogiškuosius resursus, ne tik į technologijas. Taip pat svarbu nespręsti suaugusiųjų problemų vaikų sąskaita – tikiuosi, kad ši žinutė buvo išgirsta“, – kalbėjo R.Jusienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.