Tiesa, pats reitingų karalius prezidentas G.Nausėda, anksčiau Užsienio reikalų ministerijos dar prašęs nuorodų, kaip teisingai Švedijoje kalbėti apie LGBT reikalus, o Lietuvoje glėbesčiavęsis su „šeimos maršu“, jau beveik atsikratė šio dvilypumo. Tai jis padarė praėjusią savaitę Europos Vadovų Taryboje ryžtingai stojęs į dėl homofobijos pliekiamos Vengrijos pusę.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios atstovai Europos Parlamente priklauso Europos žaliųjų šeimai, yra tokia antigėjiškai juoda, kad matyti net iš Briuselio. Europos žalieji – vieni žydriausių ir labiausiai vaivorykštinių. O lietuviškieji naisiečiai savo kaimo aikštėje lyg Morę sudegino savo narį T.Tomiliną, kuris išdrįso Seime paremti Partnerystės įstatymą.
Socialdemokratai Europoje – ne mažiau vaivorykštiniai nei žalieji. Jiems priklausanti europarlamentarė V.Blinkevičiūtė per visas savo kadencijas uoliai sekė jų partijos linija, rėmė iniciatyvas, skirtas LGBT teisėms užtikrinti ar garsiajai Stambulo konvencijai priimti. O ir čia, Lietuvoje, susirengusi sėsti į partijos vadovės sostą ji žadėjo būtent „vakarietiškos socialdemokratijos“ vertybes bei tapatybę.
Bet tapusi kairiųjų vedle, nors likusi Briuselio rojuje, V.Blinkevičiūtė valstietėja ir nausėdėja akyse. Ir pliekia dešiniuosius, ir dėl žlugusio partnerystės įteisinimo apkaltino valdančiuosius, ir nieko kritiško apie Šeimos maršą nepasakė, tik pasmerkė valdančiuosius, jog šie taip supykdė žmones, kad jie pagrįstai sukilo.
Matyt, neatsitiktinai šios politikės reitingai kyla kaip ant mielių. Juk visokios europinės vertybės – briuseliuose, o namuose reikia pagal tautos dūdą šokti.
