Tuo metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad ši sesija išsiskyrė keistomis valdančiųjų iniciatyvomis, be to, opozicija esą pasigedo diskusijų, kurias žadėjo dabartiniai valdantieji.
I.Šimonytė: buvo eilinė Seimo sesija
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Seimas padarė tą pačią klaidą, kaip visada – nespėjo apsvarstyti visko, ką buvo nusimatęs.
„Buvo padaryta ta pati klaida, kuri būdavo visada padaroma – buvo suplanuota per daug darbų ir Seimas tikrai nespėjo apsvarstyti visko, ką buvo pats sau užsibrėžęs Seimo sesijos darbotvarkėje.
Mes taip pat nespėjome pateikti vieno iš tokių svarbesnių paketų, bet tikimės, kad rudens sesijos pradžioje jau galėsime jį svarstyti – susijusio su inovacijų reforma“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerės teigimu, Seimas daugiausiai skyrė laiko tam, kas ir yra jo darbas – svarstyti įstatymų projektus, nutarimus ir rezoliucijas.
„Buvo neskiriama ir nešvaistoma laiko visokioms praeities tyrimo komisijų sudarymo peripetijoms ir kitiems dalykams, kuriems anoje kadencijoje buvo skirta gana daug laiko. Savo apribojimų sesijos pradžioje sukėlė nuotolinis darbas“, – įvardijo premjerė.
„Tačiau vertinant apskritai, sakyčiau, buvo eilinė Seimo sesija, ir didžiąja dalimi ką Seimas buvo užsibrėžęs padaryti, tą ir padarė“, – apibendrino premjerė.
A.Norkienė: stebina keistos iniciatyvos
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad ši sesija nebuvo išskirtinė, tačiau, jos teigimu, frakciją stebino keistos valdančiųjų iniciatyvos.
„Tikėjomės, kad dauguma susitelks į pandemijos valdymą ir po jos sekančias pasekmes. Pasigedome deklaruotos kitokios politinės kultūros. Pradžioje buvo „pasigalinėjimai“ tarp pozicijos ir opozicijos, primenant, kad Seime svarbu opozicija, ką deklaravo prieš tai buvę opozicijoje.
Keistos iniciatyvos, kai pradedame kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimą, nepilnamečių lyties keitimą ar tą pačią partnerystę, kai buvo deklaruojama, kad viskam reikia diskusijų, ir kad šis Seimas nusiteikęs diskutuoti. To pasigedome“, – kalbėjo A.Norkienė.
„Bandoma greitai, čia ir dabar, naudojantis savo valdžia ir galia, įveikti tas kliūtis“, – pridūrė valstietė.
V. Čmilytė-Nielsen: norėjosi greitesnės pažangos
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad daugiausiai dėmesio Seimo pavasario sesijos metu buvo skirta pandemijos valdymo klausimams.
„Ši sesija visų pirma buvo nuspalvinta pandeminio laikotarpio aktualijomis. Priminsiu, kad pradėdami kadenciją turėjome 4 tūkst. susirgimų per parą, prasidedant pavasario sesijai jų buvo šiek tiek daugiau negu 400, dabar – mažiau negu 40. Pagrindinis dėmesys buvo į tai“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Seime buvo priimta nemažai sprendimų, susijusių su pandemijos suvaldymu. „Išskirčiau tai, kad praeitą savaitę balsavome dėl biudžeto, kuriame numatyta nemažai lėšų tiek sveikatos sektoriui, tiek pagalbai labiausiai nukentėjusiems verslams“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Taip pat V.Čmilytė-Nielsen išskiria socialinius klausimus, išmokas, įsigaliojančias nuo liepos 1 dienos, „Žaliojo kurso“ sprendimus.
„Buvo su žmogaus teisėmis susiję sprendimai, projektai, ir su kai kurių perteklinių draudimų atšaukimu – kalbu ir apie farmacijos įstatymo pakeitimus. Daug darbų padaryta, daug su institucijomis susijusių paskyrimų, kurie buvo įsisenėję. Tai buvo senos problemos, ir mums pavyko per šį pusmetį iš esmės susidėlioti visus paskyrimus, kurie tęsėsi dar iš praeitos kadencijos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen sutiko, kad buvo padaryta ir klaidų.
„Visada pasitaiko klaidų, be jokios abejonės. Tarp tų dalykų, kurių norėjosi greičiau – norėjosi greitesnės pažangos žmogaus teisių srityje, tačiau rudens sesijoje neabejotinai grįšime prie partnerystės klausimo, toliau diskutuosime tiek apie smurto artimoje aplinkoje užkardymą.
Džiaugiuosi, kad per komitetus praėjo kai kurie svarbūs klausimai, tokie, kaip asmenvardžių rašybos klausimas – jis neabejotinai rudenį bus svarstomas Seime. Persekiojimo kriminalizavimas. Tai yra tie dalykai, kurie yra tęstinės temos, susijusios su žmogaus teisių lauku“, – įvardijo V.Čmilytė-Nielsen.
