Paaiškino, kaip gyvensime po karantino: antikūnų kiekiu reikės domėtis kur kas dažniau

Specialistai įspėja, kad naujoji koronaviruso delta atmaina jau rudenį Lietuvoje gali tapti dominuojančia, dėl to žmonės raginami susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienį. Profesorius Saulius Čaplinskas svarsto ir tai, kad savo antikūnų kiekį netrukus turėsime tikrintis taip pat dažnai, kaip gliokozės kiekį ar kraujospūdį.

Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>T.Bauro nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>T.Bauro nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>T.Bauro nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>T.Bauro nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 30, 2021, 10:45 PM, atnaujinta Jul 1, 2021, 6:34 AM

Svarbu žinoti savo „kovido statusą“

Apie tai, kas laukia po karantino, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė bei duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

S.Čaplinskas laidoje prakalbo ir apie hibridinį imunitetą, kai koronavirusu persirgęs žmogus vėliau ir pasiskiepija, taip įgaudamas kur kas stipresnį imunitetą.

 

„Sumaišius dvi skirtingas imunitetą iššaukiančias priežastis, gaunamas dar stipresnis imuninis atsakas. Beje, nustatyta, kad hibridinis imunitetas nuo 25 iki 100 kartų padidina antikūnų kiekį“, – sakė S.Čaplinskas.

Jo teigimu, tai yra įrodymas, kad net ir koronavirusu persirgusiam žmogui skiepytis yra labai svarbu.

„O kiek ilgai užteks antikūnų, niekas negali tiksliai atsakyti. Ir dėl to tas gyvenimas naujojoje realybėje turėtų būti toks, kad apskritai reikėtų rūpintis savo bendra sveikata ir žinoti savo kovido statusą – mūsų antikūnų lygį, neužmiršti pasiskiepyti, ieškoti reikiamų atsakymų mokslu pagrįstuose šaltiniuose“, – pridūrė specialistas.

Profesoriaus teigimu, antikūnų kiekį būtų naudinga pasitikrinti jau praėjus mėnesiui po antrosios skiepo dozės, o vėliau rezultatą palyginti ir po pusmečio.

„Tai reikia žinoti kaip savo cukraus kiekį kraujyje ar kraujo spaudimą. Bet antikūnai yra tik viena apsaugos grandis, o atminties ląstelės, kurios gamina antikūnus, nustatomos daug sudėtingiau.

Jos išlieka ilgiau ir šiandien jau nekyla abejonių, kad pasiskiepiję žmonės serga daug rečiau, ir kuo toliau, tuo daugiau tų žmonių, kurie pateks į ligonines, bus arba nesiskiepiję, arba neturintys imuniteto natūraliu būdu“, – aiškino virusologas S.Čaplinskas.

Jis taip pat ragina susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienio šalis.

„Patys vakcinuoti žmonės nesirgs sunkiai, bet, kai eina kalba apie naujas atmainas, delta plius atmainą, yra didelė tikimybė, kad netgi pasiskiepijusio žmogaus kvėpavimo takuose virusas gali daugintis.

Jis pats gal nesirgs, bet gali tai atvežti šeimos nariams. Nepatarčiau be ypatingo reikalo keliauti užsienyje, pats irgi to nedarysiu“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Galimybių paso idėja pasiteisino

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta svarstė, kad Galimybių pasas savo funkciją tikrai atliko – ypač jo nauda pastebėta tada, kai karantino aprobojimai dar nebuvo atlaisvinti.

„Kitas dalykas – nežinome, ką atneš ruduo. Žinoma, tikimės, kad tokio susirgimo, koks buvo pernai rudenį, turint vakcinas pavyks išvengti, bet neatmestina galimybė, kad šis instrumentas gali pasitarnauti ir rudens bei žiemos laikotarpiu. Tai neskubėčiau jo nurašyti“, – teigė S.Krėpšta.

Nors statistiškai šalyje šiuo metu pasiskiepijo maždaug 44 procentai visų šalies gyventojų, prezidento patarėjas aiškino, jog pagal suaugusių asmenų skiepijimo statistiką, Lietuva šiuo metu yra pasiekusi maždaug 51 procentą.

„Tai yra rodiklis, kurio siekiama ir Jungtinėse Valstijose, ir Europos Sąjungos iškeltas tikslas yra fokusuojamas būtent į suaugusiuosius. Vaikų vakcinavimas yra šiek tiek specifinis ir jų rodikliai turbūt nebus aukšti, bet vakcinavimas lėtėja.

Vakcinos yra viena medalio pusė, bet kita medalio pusė yra informavimo kampanija, bendravimas su žmonėmis, kvietimas skiepytis plečiant vakcinavimo vietų skaičių ir kuriant šitą sistemą“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Pataria keliones planuoti atsakingai

Savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė pripažino, kad keleivių pilni lėktuvai susirūpinimą tikrai kelia, tačiau specialistų tikslas yra ne gąsdinti, o atkreipti dėmesį.

„Žmonės turi žinoti, kad naujoji delta atmaina labai sparčiai plinta – teikiamos prognozės, kad per šiuos du mėnesius visa Europa bus okupuota būtent delta atmainos. Dar nežinodami tam tikrų savybių, mes tikrai turime vienokią ar kitokią riziką.

Per 10 ar 14 dienų užsienyje yra pakankamai, kad virusas galėtų sukelti nemalonumų kitoje teritorijoje“, – sakė D.Razmuvienė.

Ji patarė domėtis ne tik šalimi, į kurią keliaujama, bet ir atidžiai susirinkti informaciją, kokių testų ar anketų reikalauja kitos valstybės ar net konkrečios oro linijos. Priešingu atveju viešnagė užsienyje gali užsitęsti.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius kalbėjo, jog sparčiai plintančią delta koronaviruso atmainą iš užsienio keliaujantys žmonės gali parsivežti net visiškai to nepajausdami. Jis taip pat spėja, kad rudenį ši atmaina Lietuvoje gali dominuoti.

„Žiūrint į istoriją ir tai, kaip plito alfa atmaina – tai, ar keliautojai atveš, ar ne, rudenį vis tiek turbūt tas delta variantas bus dominuojantis. Čia tik laiko klausimas, o laiką perka valstybė“, – teigė duomenų mokslininkas.

V.Zemlio-Balevičiaus nuomone, 44 procentai paskiepytų žmonių yra nemažai, o vakcinavimo tempai dar labiau galėtų paaugti rugpjūtį.

„44 procentai yra labai daug – tai reiškia, kad, jei dabar sustoja vakcinavimas ir rudenį grįžta tas pats, ta banga bus žymiai mažesnė. Bet, žiūrint į nuostolius, karantiną, net ir 60 procentų nėra gerai – reikia daugiau.

Iš šios pusės tai yra blogai, bet reikia atsižvelgti į realijas, vasarą – turime dar du vasaros mėnesius, jeigu rugpjūtį vakcinacija atsigaus, turime šansą, kad rugsėjo mėnesį skaičiai gali būti geresni“, – aiškino mokslininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.