Per dvi pastarąsias dienas Šalčininkų, Varėnos ir Lazdijų rajonuose pasieniečiai sulaikė dar tris Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sieną pažeidusių neteisėtų migrantų grupes – 36 užsieniečius.
Šiemet į Lietuvą iš kaimyninės šalies jau bandė patekti 636 neteisėti migrantai. Tai beveik aštuonis kartus daugiau nei per visus 2020 metus. Valstybės institucijoms vis labiau tenka sukti galvą, kaip sustabdyti užsieniečius ir kur įkurdinti sulaikytuosius.
„Situacija iš tikrųjų nėra paprasta ir yra dėl ko nerimauti. Tikiuosi, kad tai puikiai supranta ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ir visa Vyriausybė.
Informacija, kurią dirbant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete man teko išgirsti, leidžia teigti, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuva pasienyje su Baltarusija patiria vis daugiau grėsmių, bet nieko panašaus nėra nei Baltarusijos pasienyje su Lenkija, nei su Latvija.
Tai, kad migrantų, plūstančių į Lietuvą, skaičius nuolat auga, leidžia daryti išvadą, jog šis procesas yra koordinuojamas, greičiausiai dalyvaujant ir oficialiajam Minskui.
Kone kasdien migrantams nelegaliai kertant mūsų šalies sieną privalome valingai parodyti, kad savo teritoriją griežtai kontroliuojame, nes susidariusi problema pati savaime neišsispręs“, – bendraudamas su „Lietuvos rytu“ tvirtino Seimo opozicijos lyderis S.Skvernelis.
– Neabejojama, kad iš Baltarusijos į Lietuvą traukiančių migrantų tikslas – pasiekti Lenkiją, o per ją – Vakarų Europą. Bet juk Baltarusija turi pasienį su Lenkija. Kodėl jie, atskridę į Minską, nesirenka tiesesnės kelionės į Vakarus?
– Ši aplinkybė tik dar kartą įrodo, kad migrantų srautai į Lietuvą yra suplanuoti specialiai. Todėl būtina turėti informacijos, kas darosi anoje sienos pusėje. Tai leistų planuoti atsakomuosius veiksmus ir sprendimus, kokias tarnybas pasitelkti stabdant migrantus pasienyje.
Suprantu, kad tai, apie ką buvo kalbama neseniai vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje, nėra skelbtina informacija, tačiau tikiuosi, jog buvo nuspręsta, ką daryti ne tik šiuo metu, bet ir ateityje.
Mano galva, būtina mobilizuoti visas policijos pajėgas, taip pat kariuomenę.
– Ar Lietuva, stabdydama nelegalių migrantų ir pabėgėlių srautus, galėtų pasinaudoti kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi?
– Su panašiomis problemomis prieš kokį dešimtmetį buvo susidūrusi Ispanija. Be kariuomenės įsikišimo ji neapsiėjo.
Galbūt mūsų Vyriausybė, valdydama visą informaciją, mano, kad šiuo metu Lietuvoje to dar nereikia, tačiau man atrodo, jog specialiųjų pajėgų pagalba pasienyje šiandien jau būtina.
– Pastaruoju metu daug kas tvirtina, kad pasieniui su Baltarusija jau ne vienus metus nėra skiriama pakankamai dėmesio ir lėšų. Kaip jums būnant premjeru šis pasienis buvo stiprinamas?
– Prisiminkime, kokią situaciją šalyje buvo paveldėjusi Algirdo Butkevičiaus ir mano vadovaujama vyriausybės, – reikėjo milžiniškų investicijų krašto apsaugai, nes iki to laiko jos buvo nusikalstamai mažos.
Privalėjome skirti pakankamai lėšų ir moderniai ginkluotei įsigyti, ir kariuomenei išlaikyti.
Netiesa, kad sienų apsaugos stiprinimas ir modernizavimas vyriausybėms nerūpėjo.
Tam nuolat buvo naudojami ir ES, ir mūsų šalies pinigai. Pirmiausia sutvarkėme pasienį su Rusija. Ir tai davė rezultatų.
Nemažai buvo investuota ir į pasienį su Baltarusija, tačiau tos modernios apsaugos priemonės, kurios ten diegiamos, netinka panašioms situacijoms, kokia susidarė šiuo metu, suvaldyti. Jos labiau skirtos kontrabandai užkardyti.
Moderni technika negali apsaugoti nuo to, kaip šiuo metu kryptingai veikiama prieš Lietuvą specialiai organizuojant migrantų srautus.
– Kitaip tariant, dabar labiau reikia ne šiuolaikinės technikos, o „rankų darbo“?
– Gal reikėtų ir tvoros, ir „rankų darbo“.
Bet negi mes dabar, kaip kadaise Sovietų Sąjunga, nuo pasaulio tversimės spygliuota tvora?
Jei kita pusė dalyvauja migrantų siuntimo į Lietuvą procese, ir siena niekuo nepadėtų.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad nemažai nelegalių migrantų ir vadinamųjų ekonominių pabėgėlių yra ir iš buvusios SSRS šalių, kurie šiuo metu glaudžiasi Rusijoje arba Baltarusijoje. Jie irgi gali pajudėti Lietuvos link.
– Patyrę diplomatai, dirbę Baltarusijoje, mano, kad, net esant tokiems sudėtingiems Vilniaus ir Minsko santykiams, sprendžiant migrantų problemas galėtų padėti neoficialūs, galbūt asmeniniai abiejų šalių pareigūnų ar politikų ryšiai.
– Anksčiau, kai Baltarusijos pusė stengėsi užkardyti ir kontrabandą, ir nelegalių migrantų srautus, tokie ryšiai tikrai labai padėdavo.
Tačiau šiandien iš anos pusės joks pareigūnas nesileis į kalbas.
Esu įsitikinęs, kad situaciją gali pakeisti tik vienas žmogus – A.Lukašenka, kurio mes nepripažįstame kaip Baltarusijos vadovo.
– Tai ką daryti?
– Labai paprastai ir greitai nelegalių migrantų antplūdžio problemą išspręstų prezidento G.Nausėdos skambutis A.Lukašenkai, tačiau suprantu, kai tai – sunkiai įmanomas dalykas.
– Kas bus, jei tų migrantų srautai išaugs iki tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių?
– Tuomet ištiks rimta krizė. Nepadės nei specialiosios tarnybos, nei kariuomenė.
Prisiminkime, kokia krizė buvo ištikusi Graikiją ir Italiją, kai į šias šalis plūstelėjo migrantai.
Nei Europos Sąjungos solidarumas, nei pabėgėlių perkėlimai tų problemų nepadėjo išspręsti. Viskas baigėsi tik tada, kai Turkija, per kurią plūdo migrantai, uždarė savo sienas.
Beveik visi šiuo metu į Lietuvą plūstantys pabėgėliai yra vadinamieji ekonominiai migrantai, todėl jei Migracijos departamentas nagrinės kiekvieno žmogaus Lietuvoje atsiradimo atvejį individualiai, į krizę brisime vis giliau.
Kita vertus, jei Baltarusija, kaip kažkada Turkija, neišleistų tų pabėgėlių iš savo teritorijos, situacija iškart pasikeistų. Tik kažin ar tai realu.
Tačiau Lietuvos interesai turi būti ginami bet kokiomis įmanomomis priemonėmis. Kaip buvęs policijos vadovas, vidaus reikalų ministras ir premjeras puikiai suprantu, jog būtina parodyti, kad tai daroma ryžtingai, bet nepasiduodant jokioms provokacijoms.
Reikia skirti pinigų ir pradėti nedelsiant dirbti
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Baltarusijos pasienio problemas buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus citavo neseniai Rusijos spaudoje skaitytą straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad plūstelėję nelegalūs migrantai iš Baltarusijos į Lietuvą – A.Lukašenkos kerštas Lietuvai už opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos prieglobstį.
„Gal ir taip. Tačiau ryšių su Baltarusijos valdžia ieškojimas sprendžiant šią problemą tikrai nieko neduotų. Lietuva jau tokioje santykių su ja situacijoje, kad jokie oficialūs ar neoficialūs ryšiai nepadės, kol nepasikeis Minsko režimas. Vienintelė išeitis šiuo metu – sienai su Baltarusija stiprinti kuo greičiau skirti tiek lėšų, kiek iš tikrųjų reikia. Nemanau, kad negalima rasti tų būtinų milijonų. Tegul ir prezidentas G.Nausėda, ir Užsienio reikalų ministerija sutelkia jėgas prašydami papildomo finansavimo iš ES. Juk tai vakarinė ES siena. Kai bus pinigų, darbininkų sienos apsaugai sustiprinti Lietuvoje tikrai rasime“, – kalbėjo M.Laurinkus.
Anot jo, jei pabėgėlių srautai į Lietuvą nesiliaus, atsiras problemų jiems kuriamuose palapinių miesteliuose: „Juk žiemą žmonės palapinėse negalės gyventi, todėl iškils ir jų aprūpinimo pastoge, išlaikymui skiriamų lėšų klausimai. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad neretai atsiranda pabėgėlių santykių su vietiniais gyventojais problemų, todėl Lietuvos laukia nemažai iššūkių.“
