Taip pat neatmetama, kad gerokai išaugus prieglobsčio prašytojų skaičiui gali išaugti išlaidos sveikatos priežiūrai, mat prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.
Išaugęs vertėjų poreikis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis portalui lrytas.lt teigė, jog pastaruoju metu ypač reikia kurdų kalbos vertėjų.
„Ko dabar labiausiai reikia šioje situacijoje nulemia tai, kad didžioji dalis, 80 proc. sulaikytų, yra kurdai – iš Turkijos, Sirijos, Irano, Irako. Labiausiai reikia kurdų kalbos sorani ir kurmandži dialektų vertėjų“, – įvardijo G.Mišutis.
Anot jo, VSAT šiuo metu yra pasirašiusi 50 tūkst. eurų trejų metų sutartį su vertėjų agentūra, tačiau šias lėšas kompensuoja Europos Sąjungos (ES) Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas.
Dar viena, 150 tūkst. eurų vertės trejų metų VSAT sutartis su vertėjais skirta atvejams, kada vykdomi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šios lėšos – valstybės biudžeto.
„Turėti savo (VSAT – aut.past.) vertėjų etatus seniai buvo svarstoma, diskutuojama, tačiau vienoje situacijoje reikia vienokių vertėjų, kitoje – kitokių, todėl steigti vertėjų etatus – nepasiteisino. Paprasčiau pirkti paslaugą“, – paaiškino VSAT atstovas.
G.Mišučio žiniomis, problemų su kurdų kalbos vertėjais yra, tačiau vertinimo paslauga yra užtikrinama. VSAT atstovo teigimu, gyventojams Užsieniečių registracijos centre (URC) įvairiais buitiniais klausimais susikalbėti padeda ir Nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Klausimai dėl sveikatos apsaugos
VSAT Užsieniečių registracijos centre (URM) Pabradėje teikiamos pirminio lygio paslaugos – veikia šeimos gydytojo kabinetas, teikiama pirminio lygio pagalba. Tačiau esant poreikiui centre apgyvendinami užsieniečiai nukreipiami aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta portalui lrytas.lt teigė, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.
„Atsižvelgiant į tai, kad asmenų, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, ženkliai padidėjus tokių migrantų srautams, gali išaugti išlaidos sveikatos priežiūrai“, – tikimybės neatmetė SAM atstovė.
Anot jos, įprastais atvejais prieglobsčio prašančiam asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų tuomet, jei toks užsienietis turi galiojantį Užsieniečio registracijos pažymėjimą (URP), kuris Migracijos departamento išduodamas kiekvienam prieglobsčio prašytojui ir patvirtina užsieniečio teisę likti Lietuvos teritorijoje.
Šio dokumento pagrindu (atitinkamam laikotarpiui) asmuo yra įregistruojamas į Draudžiamųjų registrą ir jam suteikiamas draudžiamojo identifikavimo kodas.
VSAT atstovas G.Mišutis teigė, kad šiemet pirminio lygio šeimos gydytojo kabinete buvo apie 300 apsilankymų, tuo metu aukštesnio lygio sveikatos paslaugoms buvo išsiųsti 58 asmenys.
Pagausės bylų
Tuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas teigė, kad artimiausiu metu dėl išaugusio nelegalių migrantų skaičiaus gerokai padaugės bylų dėl politinio prieglobsčio nesuteikimo.
„Pareiškėjams pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą turi būti nemokamai teikiama teisinė pagalba ir vertimas į jų gimtąją kalbą per visą prieglobsčio prašymo procesą.
Dažniausiai tokios bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Teismo procesas turi vykti taip, kad pareiškėjai galėtų jį suprasti. Neužtikrinus vertimo, reiktų teigti, kad procesas nėra teisingas“, – pranešime spaudai cituojama Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė.
Seimui praėjusią savaitę peržiūrėjus šių metų valstybės biudžetą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pritarta skirti 74 tūkst. eurų dėl išaugsiančio politinio prieglobsčio prašytojų bylų skaičiaus. Pasak teismo pirmininkės, gavus papildomą finansavimą bus priimti keli teisėjų padėjėjai, taip pat reikės gerokai daugiau pinigų vertimo paslaugoms apmokėti.
Teismas pažymi, kad 1 val. kurdų (sorani ir kurmandži dialektas) kalbos nuoseklus vertimas žodžiu kainuoja 108 eurus. Arabų kalbos 1 val. nuoseklus vertimas žodžiu kainuoja apie 60 eurų. Pernai vertėjų paslaugoms apmokėti buvo skirta 9 700 eurų. Anot teismo atstovų, tokio finansavimo šiais metais akivaizdžiai būtų neužtekę.
Sieks užtikrinti poreikius
Kelios nevyriausybinės organizacijos (NVO) ketvirtadienį pranešė telkiančios pajėgas ir kartu reaguosiančios į situacijas, kur gali prireikti pagalbos, sulaukiant vis didesnio atvykstančių migrantų skaičiaus.
Norint atliepti bazinius pažeidžiamų žmonių humanitarinius poreikius, kol jų judėjimo laisvė yra apribota, organizacijos siekia pasirūpinti pirmo būtinumo vaistais, higienos priemonėmis, sezoną atitinkančiais drabužiais, specialiu maistu vaikams ir kitomis pagrindinėmis reikmėmis.
Be Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, prie bendro pagalbos koordinavimo centro šiuo metu prisijungė Lietuvos Caritas, Maltiečiai, „Maisto bankas“, menų agentūra „Artscape“ ir Lietuvos skautai.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, tarp atvykstančiųjų – apie 40 proc. pažeidžiamų asmenų: moterų su vaikais, besilaukiančių moterų, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis.
NVO teigimu, žmonės neretai kerta sieną su minimaliu kiekiu daiktų (drabužių ir avalynės). Dalis atvykstančiųjų turi sveikatos problemų.
„Dirbdami su atvykusiais migrantais, matome įvairių situacijų. Žinome atvejų, kai atvykę žmonės buvo be batų, o žmogus, neturintis kojos, atvyko be ramentų. Kūdikių turinčios moterys neturi būtiniausių daiktų savo mažyliams.
Mes su kolegomis iš humanitarinių organizacijų sakome, kad nepriklausomai nuo šių žmonių teisinio statuso, turime vadovautis žmogiškumo principais ir pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis bei esminiais jų poreikiais“, – pranešime spaudai cituojama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
