V.Čmilytės-Nielsen teigimu, vertybiniai sprendimai bei iniciatyvos, kurios buvo koalicijos partnerių programose, ir yra priežastis, kodėl šios partijos dabar yra valdančiosios.
Skirtingos priežastys
Remiantis „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, 75 proc. apklaustųjų palaiko „Didįjį šeimos gynimo maršą“ ir jo keliamus reikalavimus. Tarp iškeltų maršo organizatorių reikalavimų – trijų ministrų atstatydinimas, Partnerystės įstatymo nepriėmimas, Stambulo konvencijos neratifikavimas.
„Norėčiau detaliai susipažinti su ta apklausa, kur tokie skaičiai yra. Natūralu, kad maršas atstovauja tam tikrą visuomenės segmentą. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad motyvacijos dalyvauti marše, man atrodo, buvo labai skirtingos – pradedant nuo pandeminio nuovargio, nuo susirūpinimo švietimo situacija ir baigiant žmogaus teisių klausimais ar pakankamai radikaliu požiūriu į vieną ar kitą iniciatyvą Seime.
Tačiau iš tiesų svarbu, kad visi tie žmonės, kurie aktyviai įsijungia į tokią iniciatyvą, kaip maršas, taip pat ateitų dalyvauti rinkimuose ir pasisakytų, pareikštų savo nuomonę, atiduotų savo simpanijas už tuos politikus, kurie jiems atrodo priimtini.
Visgi, gyvename demokratijoje, ir rinkimai yra tas idealus laikas pasisakyti apie tai, kokios Lietuvos žmogus nori“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Diskusijos dėl sveikinimo
Seimo pirmininkė buvo viena iš kritikuojančiųjų prezidento Gitano Nausėdos patarėją, išėjusį kalbėti su maršo dalyviais. Tačiau V.Čmilytė-Nielsen nesutinka su teigiančiais, kad ji pati atsisako bendrauti su tam tikromis visuomenės grupėmis, mat dar žiemą, priimdama pavardžių sąrašą, bendravo su maršo iniciatoriais.
„Vėliau iš tiesų nedalyvavau „Šeimų marše“ Vingio parke, nekalbėjau tiesiogiai su maršo dalyviais šalia Seimo, nes nesijaučiu galinti paklusti ar priimti tuos reikalavimus, kurie yra išsakyti.
Kaip ne kartą esu minėjusi, esu Seimo pirmininkė dėl to, kad toks buvo valdančiosios koalicijos susitarimas. Ir mes, kaip valdančioji koalicija, kaip ją sudariusios partijos, atstovaujame tuos rinkėjus, kurie atidavė balsą už mus.
Ir, žinoma, vertybiniai sprendimai, iniciatyvos, kurios buvo mūsų programose, yra tie dalykai, dėl kurių mes ir esame tose pozicijose, kuriose ir esame“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Ne vienas politikos apžvalgininkas įsitikinęs, kad „Šeimų maršas“ taps politine partija.
V.Čmilytė-Nielsen, paklausta, ar „Šeimų maršo“ judėjimas neprimena „Drąsos kelio“, teigė mananti, kad tai – skirtingi reiškiniai, tačiau pastebi manipuliaciją žmonių emocijomis, kuriamas sąmokslo teorijas.
„Manau, kad tai yra skirtingi reiškiniai, tačiau neatmetu galimybės, jog kuriant naują politinę jėgą šiuo atveju šiek tiek manipuliuojama žmonių emocijomis“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
„Šeimos gynimo maršo“ organizatoriai birželį paskelbė įkūrę asociaciją „Lietuvos šeimų sąjūdis“ ir paskelbė preliminarią naujo protesto datą – rugsėjo 10 dieną.
Vilniuje gegužės viduryje Vingio parke buvo surengtas „Didysis šeimų gynimo maršas“, kurio dalyviai protestavo prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą. Policijos duomenimis, renginyje susirinko iki 10 tūkst. žmonių.
