Bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles‘u Micheliu Vilniuje G. Nausėda sakė, kad šiandien Lietuva patiria „beprecedentį migracinį spaudimą“ bei stebi, kaip „Baltarusijos režimas naudoja migraciją kaip politinės manipuliacijos įrankį“.
„Šioje situacijoje itin svarbus yra Europos Sąjungos institucijų vaidmuo ir pagalba Lietuvai suvaldant nelegalių migrantų srautus ir stiprinant Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugą. Todėl tikimės, kad Europos Sąjungos institucijos suteiks visą reikalingą paramą tiek pasienio su Baltarusija apsaugos stiprinimui, tiek ir kalbantis su nelegalios migracijos kilmės šalimis“, – teigė G. Nausėda.
Kartu jis pabrėžė ir Lietuvos Vyriausybės vaidmenį, sakydamas, kad ji turi imtis „neatidėliotinų darbų“ stiprinant ES išorinės sienos infrastruktūrą, techninį pareigūnų aprūpinimą, tariantis dėl spartesnio ES lėšų panaudojimo šiems tikslams, dėl papildomos paramos iš ES „Frontex“ tarnybos ir Europos prieglobsčio paramos biuro, bei „nedelsiant susisiekiant su Turkijos ir Irako vyriausybėmis dėl nelegalių migrantų readmisijos“.
G. Nausėda atmeta galimybę kalbėtis su Baltarusija dėl migrantų
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atmetė galimybę kalbėtis su Baltarusija dėl to, kaip sumažinti nelegalios migracijos srautus iš šios šalies.
G. Nausėda tvirtino, kad Lietuva turi koncentruotis į savo „namų darbus“ stiprinant sieną su kaimynine šalimi, kalbantis su migrantų kilmės valstybėmis ir siekiant ES paramos.
„Labai sudėtinga bendrauti su režimu, kurio legitimumo mes nepripažįstame ir kuris neatsitiktinai ar per klaidą migrantus leidžia per sieną. Tai yra sąmoningas politikos įrankis, politinės manipuliacijos įrankis“, – bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu sakė G. Nausėda.
Pasak jo, mėginimai paveikti Lietuvą per migraciją nesiliaus, turint omenyje ES įvestas sankcijas Baltarusijai.
„Dėl to viltis reikia dėti ne tiek į santykių su nelegitimiu režimu atstatymą ar diskusiją, kiek į mūsų būtinus namų darbus, kuriuos mes visi turime padaryti tam, kad problema būtų išspręsta“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė besitikintis, kad ES institucijos suteiks visą reikalingą pagalbą stiprinant pasienį su Baltarusija ir kalbantis su migrantų kilmės šalimis.
Tuo tarpu Vyriausybė turi imtis „neatidėliotinų darbų“ stiprinant Lietuvos-Baltarusijos sienos apsaugos infrastruktūrą, pareigūnų techninį aprūpinimą, sparčiau panaudojant ES paramą šiems tikslams, sakė šalies vadovas.
Pasak jo, Vyriausybė taip pat turėtų siekti papildomos paramos iš ES pasienio ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ bei Europos prieglobsčio paramos biuro ir „nedelsiant susisiekiant su Turkijos ir Irako vyriausybėmis dėl nelegalių migrantų readmisijos“.
Prezidento teigimu, pati Lietuva per pastarąjį dešimtmetį neatliko namų darbų, kad išorinė ES siena su Baltarusija būtų saugesnė.
„Šiandien turime apie 60 proc. sienos su Baltarusija, kuri tiesiog neatitinka minimalių kokybinių reikalavimų ir todėl šita problema tiktai gilėja“, – tvirtino G. Nausėda.
Taip pat, pasak jo, būtina gerinti infrastruktūrą, kad į Lietuvą jau atvykusius migrantus „galėtumėme laikyti civilizuotomis sąlygomis“.
„Tačiau svarbiausia yra pasiekti, kad nebūtų paskatų ir motyvų plėtoti šį akivaizdžiai nelegalų verslą, kuomet yra mokami dideli pinigai už patekimą į Lietuvą ir šitie žmonės masiškai plūsta per Baltarusijos-Lietuvos sieną“, – kalbėjo prezidentas.
Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 1200 nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.
Ch. Michelis žada kalbėtis su Irako prezidentu dėl nelegalios migracijos į Lietuvą
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘as Michelis žada kalbėtis su Irako prezidentu Barhamu Salehu dėl iš šios šalies į Lietuvą vykstančių nelegalių migrantų.
„Kitą savaitę vaizdo konferencijos metu susitiksiu su Irako prezidentu ir kartu su Gitanu Nausėda mes tikrai paruošime įvairių argumentų, kad galėtumėme įtikinti Irako atstovus, kad jie padėtų išspręsti šią situaciją“, – spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė Ch. Michelis.
Daugelis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių migrantų yra Irako piliečiai.
Klausiamas, ar reaguodama į Lietuvos migrantų krizę Europos Sąjunga (ES) galėtų taikyti panašų pasidalijimo mechanizmą, koks buvo įvestas 2015 metais migrantams migrantams užplūdus pietines ES valstybes, Ch.Michelis teigė, jog tai „galbūt sudėtingesnis klausimas“.
Anot jo, visų pirmą reikia pasinaudoti „visomis reikiamomis priemonėmis“ siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir paskatinti žmones grįžti į savo kilmės šalis.
ES prieš šešerius metus sutarė pasidalyti į Graikiją ir Italiją vykusiais migrantais iš Artimųjų Ryšų. Tąkart Lietuva įsipareigojo priimti 1105 prieglobsčio prašytojus.
EVT vadovas sakė, kad ES vieningai smerkia Baltarusijos veiksmus naudoti migraciją kaip spaudimo įrankį.
„ES garsiai vienu balsu smerkia šį spaudimą, kuris daromas per migrantus. Čia norėčiau išreikšti ES solidarumą“, – teigė Ch. Michelis.
Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 1200 nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.
