Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyr. analitikas Marius Laurinavičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, kad turėtų būti maksimaliai užkelta Aliaksandro Lukašenkos veiksmų kaina – jo teigimu, dabartinės Europos Sąjungos (ES) įvestos sankcijos yra bedantės.
Tuo metu europarlamentarė Rasa Juknevičienė laidos metu teigė, kad neverta turėti iliuzijų, kad diskusijomis galima šią situaciją gali išspręsti diskusijomis, tuo pačiu europarlamentarė įsitikinusi, kad sankcijos – ne vienintelė panacėja.
Per vėlai atsimerkė?
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyr. analitikas Marius Laurinavičius, kalbėdamas apie Minsko sprendimą iki minimumo mažinti Lietuvos diplomatinę atstovybę Baltarusijoje, teigė, jog tokių veiksmų buvo galima tikėtis jau seniai.
„Šie režimo veiksmai iš vienos pusės yra pakankamai desperatiški, iš kitos pusės, žiūrint iš tos pozicijos, kaip Aliaksandras Lukašenka tokiais atvejais elgiasi, jie pakankamai logiški ir prognozuojami“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Tuo metu vertindamas išpildytą A.Lukašenkos grasinimą užtvindyti Lietuvą migrantais M.Laurinavičius kalbėjo, kad Baltarusijos diktatorius grasino ne tik migrantais, bet ir narkotikų kelio atidarymu, o Lietuva ir Vakarų valstybės per vėlai atkreipė dėmesį į nusikalstamus Baltarusijos režimo veiksmus.
„Tai yra labai didelė mūsų kaltė – tiek Lietuvos, tiek visų Vakarų, kad mes patys akis atmerkėme į tai, kas yra tas režimas, tikrai pakankamai vėlai. Tas režimas nusikalstamas buvo tikrai ne nuo tų suklastotų rinkimų praėjusių metų rudenį – jis nusikalstamas buvo labai seniai. Man pirmiausias klausimas dabar yra mūsų pačių atsakomybė už tai, kas yra daroma“, – kalbėjo analitikas.
Tuo metu kitokios nuomonės laikosi europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
„Nepasakyčiau, kad užsimerkė. (...) Situacija pasikeitė iš esmės 2020 metų rugpjūtį, po paskutinių rinkimų, kada jau buvo akivaizdu, kad absoliuti dauguma Baltarusijos tautos nebenori gyventi su A.Lukašenka.
Iki tol daugeliui, prisipažinsiu – ir man, atrodė, kad A.Lukašenkai pavyko perlaužti šią tautą ir kad ši tauta susitaikė su tuo, kad ji gyvens tokiomis aplinkybėmis. Tai (2020 metų rinkimai – aut.past.) iš esmės pakeitė ir kitų demokratinių valstybių požiūrį“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
„Kai tauta yra kitoje pusėje, tada ir iš išorės pagalba yra kitokia. Baltarusija – sunkus klausimas, nes ji net nėra tarptautinių organizacijų narė, jos negali paspausti net per tarptautinius teismus. Net ir ekonominiai ryšiai nėra taip išvystyti su Europos valstybėmis, kaip ji priklausoma nuo Rusijos“, – įvertino R.Juknevičienė.
Maksimali veiksmų kaina
M.Laurinavičius įsitikinęs, kad sprendžiant migrantų krizę pirmiausias uždavinys turėtų būti maksimalus sienos stiprinimas ir saugojimas. Be to, analitiko teigimu, turėtų būti užkelta nusikalstamų režimo veiksmų kaina.
„Kai prieš mus kariaujamas hibridinis karas, mano įsitikinimu, reikalingas būtent kainos už tokią veiklą didinimas.
Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuva džiaugėsi ir turbūt iki šiol džiaugiasi tomis bedantėmis Europos Sąjungos (ES) sankcijomis, kurios iš esmės reiškia, kad visi buvę kontraktai tiek geležinkeliams, tiek uostams, yra toliau vykdomi. Šiuo metu Baltarusija realiai nepajunta jokios kainos, išskyrus oro erdvės blokavimą, kuris irgi kainuoja“, – įvertino M.Laurinavičius.
M.Laurinavičiaus teigimu, pirmiausiai Lietuva turėtų nuspręsti, kiek esame pasiryžę priešintis Baltarusijos režimui.
„Taip, tas priešinimasis turės savo kainą, bet kitaip mes mokėsime dar didesnę kainą – ta kaina gali būti ir pabėgėliai, ir narkotikai, ir įvairios provokacijos. Bet koks hibridinis veiksmas – nepamirškime, kad turime Astravo elektrinę. Mums reikia priimti realius sprendimus, kaip mes priešinamės“, – sakė analitikas.
M.Laurinavičius teigė nenorintis prognozuoti, kaip toliau vystysis situacija su Baltarusija, tačiau teigė manantis, kad jokių raudonų linijų A.Lukašenkos režimas neturi.
„Ypač po to, kai A.Lukašenkos režimas užgrobė ES keleivinį lėktuvą, turbūt tikėtis, kad šis režimas turi kažkokių raudonų linijų, kurių negali peržengti, būtų mažų mažiausiai naivu. O tai reiškia, kad mes turime būti pasiruošę absoliučiai bet kam“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Europarlamentarė R.Juknevičienė teigė neabejojanti, kad bus formuojamas ir dar vienas sankcijų paketas.
„Bet sankcijos nėra vienintelė panacėja. Jos reikalingos, labai svarbios – aišku, kad negalima maitinti tokio žmogėdros ir tokius metodus naudojančio veikėjo papildomais pinigais“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Anot jos, šiuo metu turėtų būti rimtai svarstomas tarptautinis tribunolas, kad A.Lukašenka ir V.Putinas žinotų, kas jų laukia.
Diskusijos – ne išeitis
Europarlamentarė R.Juknevičienė svarstė, kad migrantų antplūdis, sumažinta Lietuvos diplomatinė atstovybė galimai rodo rimtus pokyčius Rytuose.
„Klausimas tik, iki kada A.Lukašneka rodys savo paskutinius pasidraskymus visam pasauliui, ypač nukreiptus prieš savo tautą. Bet tai įvyks, neabejotinai. Kada, kiek ilgai tai užtruks – sunku pasakyti.
Šiuo atveju svarbu suprasti, kokioje situacijoje esame ir kad jokiu būdu negalima pasiduoti emocijoms, išsigąsti, pradėti bijoti šito režimo – jie to tik ir nori. Tokiu būdu tik pratęsime šią agoniją, kuri yra šalia mūsų, tokia labai žiauri ir vis dar atkakli“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Europarlamentarė teigė girdinti dalies visuomenės nuomonę, kad reikėtų bandyti kalbėtis su diktatoriais, ko, anot jos, V.Putinas ir A.Lukašenka ir nori.
„Istorija rodo, kad tai nepadeda. Kai 1938 metais Europa bandė kalbėtis su Hitleriu, ir visi džiaugėsi, kad nebebus karo, viskas įvyko atvirkščiai. Lygiai taip pat ir dabar – neturėkime iliuzijų, kad kokie nors pokalbiai su diktatoriumi galės pakeisti situaciją. Atvirkščiai – reikia daryti viską, kad tų diktatorių kiek galima greičiau šalia mūsų nebeliktų“, – įsitikinusi europarlamentarė.
