I.Šimonytė Seime pristatė Vyriausybės ir institucijų veiksmus, atsakant į hibridines grėsmes.
Pažadėjo paramą savivaldybėms
„Problema nėra 1700 žmonių, kurie nelegaliai kirto sieną – problema yra dinamika, motyvacija. Iš 1700 žmonių didžioji dalis jų kirto po to, kai Minske prievarta buvo nusodintas orlaivis, skridęs reisu Atėnai-Vilnius.
Vien birželį sieną kirto kelis kartus daugiau žmonių, nei nuo metų pradžios. O liepos mėnesį sieną kirto dvigubai daugiau žmonių, nei per visą birželį“, – sakė I.Šimonytė.
„Drįstu teigti, kad vienintelė priežastis Lietuvai atsirasti šio ženkliai išaugusio srauto kelyje, yra Baltarusijos režimo siekis įbauginti ir vykdyti spaudimą“, – pridūrė premjerė.
Jos teigimu, „Zapad“ pratybų kontekste, šiuos veiksmus reikia vertinti ypatingai rimtai ir matyti pratybas kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pasak premjerės, Vyriausybė jau ėmėsi atitinkamų priemonių – jau stiprinama pasienio apsauga, pasitelkiant karius, šaulius, viešojo saugumo pareigūnus.
Taip pat pradėta statyti koncertina, Vyriausybė iš valstybės rezervo jai skyrė 5 mln. eurų.
Pati I.Šimonytė trečiadienį išvyksta į Graikiją, kur tarsis dėl ekspertinės graikų pareigūnų paramos. Antradienį į Ankarą bei Bagdadą išvyksta ir Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis.
„Siunčiame žinią savo partneriams, kad Lietuva nebus silpnoji grandis nelegalaus migrantų gabenimo kelyje“, – aiškino I.Šimonytė.
Premjerė dėkojo savivaldybėms, kurios atsiliepė į prašymą padėti priimti migrantus ir pažadėjo paramą.
„Nors kartais atrodo, kad savivaldybės šitą vežimą tempia vienos, taip nėra. Didžioji dalis nelegaliai atvykusių asmenų yra apgyvendinami valstybės institucijų valdomose patalpose, ir toliau ketiname šiuo keliu eiti.
Suprantame, kad po pandemijos savivaldai tenka susidurti su iššūkiais, todėl Vyriausybė yra pasirengusi ir finansiškai padėti ir prisidėti tiek, kiek reikės“, – aiškino premjerė.
Ji taip pat atsakė į kritiką, jog Lietuva migrantus įsileidžia per daug lengvai.
„Žmogus nėra kamuolys, kurį būtų galima spardyti per valstybių sienas. Anksčiau lygiai taip pat migrantai būdavo sugrąžinti Baltarusijos institucijoms pagal tam tikrą algoritmą, kuris šiuo metu nevyksta, nes tai yra sąmoningas režimo pasirinkimas.
Lukašenka yra tiesiogiai pagrasinęs, todėl nenuostabu, kad Baltarusijos pasienio tarnybos stengiasi taip, kad net naikina pėdsakus skiriamojoje juostoje“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak premjerės, prieglobstį Lietuvoje jau rado nemaža dalis žmonių.
„Lietuva nėra ta šalis, kuri nesupranta bėgančių nuo persekiojimo žmonių kančių, Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas ir ne vienas šimtas žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir tiesiog paprastų žmonių, į kuriuos nagus ištiesė su kitaminčiais jėga bandantys susidoroti režimai“, – tvirtino I.Šimonytė.
Lietuva informavo Lenkiją apie sustiprintą vidaus sienos apsaugą
Premjerė aiškino, jog Lietuva informavo Lenkiją, kad dėl neteisėtų migrantų antplūdžio iš Baltarusijos sustiprino ir sienos su Lenkija apsaugą.
„Mes labiausiai kalbėjome apie tai, kad Lietuvai iškilo būtinybė sustiprinti vidaus sienos apsaugą. Tai svarbu dvišaliam judėjimui tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – žurnalistams apie savo pokalbį su Lenkijos vyriausybės vadovu sakė I.Šimonytė.
„Mūsų toks susitarimas su premjeru Mateuszu Morawieckiu, kad jeigu kokia nors situacija susiklosto, kad mes vienas kitą mandagiai informuojame iš anksto, kad kaimynai tiesiog žinotų“, – teigė ji.
Pasak Lietuvos Vyriausybės vadovės, iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių užsieniečių tikslas yra Vakarų Europa, todėl jie stengiasi pasišalinti iš Lietuvos, ir vyksta per Lenkiją.
„Žinome, kad veikia ir organizuoto nusikalstamumo grupės, kurios tuo rūpinasi, atvyksta čia, bando žmones išsivežti.
Siekdami nesukurti čia praeinamo koridoriaus, be to, galiausiai jeigu Lenkijos pareigūnai vėliau tuos žmones sulaikytų ant sienos, vėliau jie tuos žmones mums grąžintų, kaip čia kirtusius ES sieną, – tokių precedentų jau yra buvę, – mes tiesiog sutarėme, kad objektyviai yra tokia situacija, kuri reikalauja tokių veiksmų ir mes jų ėmėmės“, – sakė I.Šimonytė.
Renkasi į neeilinę sesiją
Vienos dienos trukmės sesijoje parlamentarai planuoja priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.
Vyriausybės teikiamos pataisos taip pat apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Vyriausybė prašo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties svarstyti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį planuojama įstatymo pataisų projektą pateikti ir vėliau balsuoti dėl jo priėmimo.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė 1676 migrantus – 20 kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
