„Už“ pataisas balsavo 84 Seimo nariai, „prieš“ buvo vienas ir susilaikė penki parlamentarai. Vyriausybė prašė pataisas nagrinėti ypatingos skubos tvarka, tad visos trys teisėkūros stadijos – pateikimas, svarstymas ir priėmimas – Seime atliktos per vieną dieną. Pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mūsų valstybė patiria iki šiol neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį. Jeigu lygintume su 2020 metais, tai jis yra išaugęs 23 kartus. Tai nėra įprasta migracijos krizė. Tai yra tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą. Mūsų spec. tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų srautus.
Todėl mūsų priemonės, sprendžiant šią krizę, turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“, – pristatydama pataisas tvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
A.Bilotaitė: turime pasiųsti aiškią žinutę
Ministrės teigimu, dabar galiojantys teisės aktai leidžia piktnaudžiauti šalies migracijos sistema, vilkinti procesus, teikti apeliacijas, skųsti teismo sprendimus, taip tikintis kuo ilgiau likti Lietuvoje ir galbūt rasti galimybę toliau keliauti į Vakarų Europą.
„Todėl mes turime pasiųsti aiškią žinutę, kad mes netoleruosime piktnaudžiavimo prieglobsčio prašymu, ieškant geresnio gyvenimo, ir pasirūpinsime, jog jūs kuo greičiau grįžtumėte į savo kilmės šalis“, – sakė A.Bilotaitė.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Taip pat kai kurie teisininkai išsakė kritiką pataisoms kaip galimai pažeidžiančiomis Konstituciją. Anot jų, priėmus įstatymų pakeitimus migrantams nebus užtikrinta apeliacijos galimybė esant neigiamam sprendimui dėl prieglobsčio.
Vidaus reikalų ministrė, pristatydama pataisas, teigė, kad „neteisėti migrantai nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai“. „Kaip rodo mūsų praktika, tai yra asmenys, A.Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą, ir mes reaguojame adekvačiai“, – įsitikinusi A.Bilotaitė.
Pasak ministrės, tai nėra įprasta migracijos krizė, o tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą.
Kas numatoma pataisose?
Seime priimtos pataisos prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpins iki dešimties dienų ir užkirs kelią piktnaudžiauti procedūromis. Jos apriboja neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurina kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad šios pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus ir pastatys pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį. Taip pat teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas projektą, pritarė Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlytiems pakeitimams.
Komitetas pritarė siūlymui apriboti galimą maksimalų migrantų sulaikymą iki šešių mėnesių, numatė, kad bendrai susiaurinus migrantų teises pažeidžiamos grupės galės naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Vėliau šiems pakeitimams pritarė ir visas Seimas.
Pataisomis nustatyta, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Per svarstymą šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.
Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galės būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
Taip pat per svarstymą įrašyta, kad pažeidžiamoms grupėms lieka teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
Išaugusią neteisėtą migraciją pripažino hibridine agresija
Seimas antradienį taip pat priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija. Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.
„Už“ dokumentą balsavo 56 Seimo nariai, „prieš“ buvo du ir susilaikė 24 parlamentarai. Vėliau po pertraukos opozicijos atstovai teigė tikėjęsi, kad dėl rezoliucijos bus teikiama balsuoti du kartus – iš pradžių, ar pritariama dokumentui be pataisų, o vėliau dėl viso teksto, ir taip buvę suklaidinti. Keletas jų prašė protokolui jų balsus įkaityti „už“.
Seimo priimta rezoliucija išsakomas susirūpinimas, kad „ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste“.
Todėl Vyriausybei siūloma valstybės sienos apsaugai stiprinti ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasitelkti Lietuvos kariuomenę bei visu šios sienos perimetru per kaip įmanoma trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą.
Taip pat siūloma užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir Europos Sąjungos sankcijos.
Rezoliucijoje siūloma, kad užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 metų), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai. Todėl jiems turėtų būti taikomos kitos sulaikymo ir gyvenimo sąlygos.
Taip pat siūloma inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus bei siekti, kad nelegalūs migrantai būtų grąžinti į jų kilmės šalis.
Jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, siūloma pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, dėl grėsmės šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Seimas taip pat kreipiasi į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviesdamas parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą, atremiant hibridinę agresiją.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
