G. Nausėdos žodžius apie partnerytę išgirdęs T. V. Raskevičius nesutriko: jaučiasi užtikrintai

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jis nebūtų pasirašęs Partnerystės įstatymo projekto, kadangi jame „beveik suniveliuotas santuokos ir partnerystės apibrėžimas“, vienas projekto iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad po prezidento komentaro jaučiasi užtikrintai, jog patobulintas įstatymo projektas rudenį sulauks palaikymo.

V.T.Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.T.Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.T.Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.T.Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jūratė Juškaitė.<br>S.Venckutės nuotr.
Jūratė Juškaitė.<br>S.Venckutės nuotr.
V.T.Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.T.Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jūratė Juškaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Jūratė Juškaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jul 14, 2021, 12:20 PM, atnaujinta Jul 14, 2021, 12:35 PM

Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) vadovė Jūratė Juškaitė prezidento poziciją vertina kaip signalą, kad G.Nausėda neplanuoja pasirašyti tokio įstatymo varianto, kuris būtų orus ir užtikrintų bent jau bazines teises ir pareigas.

Jaučiasi užtikrintai

Vienas Partnerystės įstatymo iniciatorių, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius portalui lrytas.lt teigė nemanantis, kad Partnerystės ir santuokos apibrėžimas buvo suniveliuotas, tačiau patikino, kad į išsakytą pastabą bus atsižvelgta.

„Tai apskritai yra du skirtingi teisiniai institutai su skirtinga suteikiama teisių ir pareigų apimtimi. Skirtumas yra vien tai, kad santuoka yra rezervuota išimtinai vyrui ir moteriai, o Partnerystės institutas yra lyties atžvilgiu neutralus.

Tačiau labai džiaugiamės, kad prezidentas pagaliau išsakė pagrindinę priežastį, kodėl jam kilo abejonių dėl pateikto Partnerystės įstatymo projekto – tai yra pačios partnerystės sąvokos apibrėžimas.

Tai tikrai galiu patikinti, kad mes apibrėžimą nesunkiai galime pakeisti, jeigu yra išlaikomas orus pačiu partnerystės institutu įtvirtinamo teisinio reguliavimo turinys“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas prezidento komentare teigė išgirdęs G.Nausėdos įsipareigojimą kalbėtis su visomis pusėmis, kurioms aktualus šis įstatyminis reguliavimas, taip pat tai, jog G.Nausėda pripažino gavęs kvietimą susitikti su tos pačios lyties šeimomis.

„Po šios dienos prezidento komentaro jaučiuosi labai užtikrintai. Projektas jau yra patobulintas pagal Teisės departamento konstruktyvias pastabas, dabar mes formuluosime naują pačios partnerystės sąvokos apibrėžimą. Ir būtent su taip patobulintu įstatymo projektu grįšime rudens sesijoje“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.

Anot jo, bus pasirinktas labai glaustas ir konkretus sąvokos apibrėžimas.

„Įvardinsime, kad tai yra bendras dviejų žmonių gyvenimas nesusituokus“, – paaiškino projekto iniciatorius.

Mato kaip signalą

Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) vadovė Jūratė Juškaitė portalui lrytas.lt teigė apgailestaujanti dėl tokios šalies vadovo pozicijos bei toliau aktyviai deklaruojamo nenoro užtikrinti visų šalies gyventojų teises bei pareigas.

„Nors įstatymas būtų buvęs žingsnis pirmyn, vis dėlto toks partnerystės institutas būtų suteikęs ribotas teises ir pareigas partnerystę sudariusiems asmenims“, – teigė J.Juškaitė.

Anot jos, įstatymas neapibrėžė partnerystę sudariusių žmonių kaip kuriančių šeimos santykius. Be to, įstatymas niekaip nebūtų apsaugojęs partnerystėje gimusių ar gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugos. Partneriams būtų taikomas dalinės nuosavybės režimas.

Komentuodama Partnerystės įstatymo ateitį LŽTC vadovė teigė mananti, kad G.Nausėda tokiu būdu paskelbė, jog nepasirašys tokio įstatymo varianto, kuris užtikrintų bent jau bazines teises ir pareigas.

„Matyt, prezidentas siunčia signalą visiems, kuriems svarbus partnerystės įstatymas, kad šalies vadovas yra pasirengęs aukoti jų teises, įskaitant vaikų, gimusių ar augančių partnerystėje, bei neplanuoja pasirašyti tokio įstatymo varianto, kuris būtų orus ir užtikrintų bent jau bazines teises ir pareigas“, – pastebėjo J.Juškaitė.

LŽTC vadovė kalbėjo, jog norisi išlikti optimistiškiems ir tikėtis, kad prezidentas išgirs ne tik tas grupes, kurios siekia varžyti dalies bendrapiliečių teises, bet ir partnerystėje gyvenančių žmonių bei jų vaikų istorijas.

„Galbūt per likusius dvejus metus prezidentas ras laiko susitikimui, ir įsigilinęs į sudėtingas situacijas, kuriose šie žmonės yra dėl valstybės teisinio reguliavimo trūkumo, vis dėlto palaikys orios, užtikrinančios svarbiausias teises ir pareigas, partnerystės įstatymo variantą“, – sakė J.Juškaitė.

Antrus kadencijos metus apžvelgiančios konferencijos metu trečiadienį paklaustas, ar būtų pasirašęs partnerystės įstatymą, kuris buvo pateiktas Seimui, tačiau nepraėjo jau pirmosios stadijos, prezidentas atsakė neigiamai.

„Būčiau jo nepasirašęs dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuotas santuokos ir partnerystės apibrėžimas. Kitaip tariant, tas apibrėžimas, kuris buvo pateiktas ten, buvo beveik iš esmės yra beveik prilygstantis santuokai“, – atsakė jis.

Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.