Visas atsakomybes G. Nausėda sukorė ant svetimų pečių: kritikos kiekis net rėžė ausį (287)

Šią savaitę suėjo dveji metai, kai prezidentauja G.Nausėda. Ta proga jis trečiadienį tarsi raportavo visuomenei, kokius įstatymus siūlė, kokiose užsienio šalyse lankėsi.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 15, 2021, 4:42 PM, atnaujinta Jul 15, 2021, 4:42 PM

Nevengė šalies vadovas ir kritikos, tik savikritikos, kaip ir buvo galima numanyti, – nė lašo. Nėra nelaukta, kad prezidentui vėl labiausiai užkliuvo sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys.

Šiuo požiūriu G.Nausėda nuoseklus – neskyręs šio politiko valstybės kontrolieriumi antrai kadencijai, raukydamasis nusileido valdantiesiems, kai jį pasirinko ministru, bet kone nuo pirmųjų Vyriausybės darbo dienų nepraleidžia progos jo pataršyti.

Trečiadienį G.Nausėda tarsi vengė minėti A.Dulkio pavardę, bet smarkiai kritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), tiesmukai kaltino ją sužlugdžius prezidento deklaruotą tikslą iki liepos vidurio paskiepyti bent 70 proc. šalies suaugusių gyventojų, sukuriant visuotinį imunitetą.

G.Nausėda ir savo asmeniniu laimėjimu laiko tai, kad Lietuva dabar vakcinų turi per akis, – jų visiškai pakanka jau šiandien paskiepyti 70 proc. gyventojų, bet esą SAM nei anksčiau, nei dabar neturi aiškaus veiklos plano, ir prezidentas dėl smarkiai sulėtėjusio vakcinavimo kaltino tik sveikatos apsaugos vairininkus.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus G.Nausėda davė suprasti, kad jei padėtis nepagerės, jis kels ir asmeninės sveikatos apsaugos ministro atsakomybės klausimą.

Dėmesys skiepijimui plintant pavojingesnėms koronaviruso atmainoms būtų suprantamas, jei visos atsakomybės prezidentas nebūtų sukoręs ant A.Dulkio pečių. Jei rudenį mokykloms vėl tektų dirbti nuotoliniu būdu, o šaliai netgi skelbti karantiną, jau aiškus atpirkimo ožys – šis ministras.

Tai rėžė ausį jau vien todėl, kad daugiau nė vienos ministerijos prezidentas nekritikavo. Jis aptakiai kalbėjo ir apie nesutarimus su valdančiaisiais dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje, bet tuo pat metu vardijo savo nuopelnus ten ginant šalies interesus. Vis dėlto pasirinkti pavyzdžiai gali kelti abejonių.

Itin buvo pabrėžtas sėkmingas pasipriešinimas Vokietijos kanclerės A.Merkel ir Prancūzijos prezidento E.Macrono siūlymui JAV prezidento J.Bideno pavyzdžiu atnaujinti ES dialogą su Rusija.

Aišku, pakanka argumentų, kodėl reikia laikyti V.Putinui užtrenktas duris. Dialogo atnaujinimui pasipriešino Baltijos šalys, Lenkija – iš viso bent dešimt ES narių. Lietuva žengė koja kojon su kaimynėmis ir kitomis bendravimui su V.Putinu nepritariančiomis šalimis, o koks čia buvo asmeninis G.Nausėdos nuopelnas, sunku spręsti.

Kita vertus, ar dialogo su Rusija neatnaujinimas gali būti laikomas mūsų šalies užsienio politikos laimėjimu? Tai turbūt teisingas pasirinkimas, bet nėra nieko gero, kad susipriešinimas tik auga ir neregėti jokios išeities.

Užsienio politikai G.Nausėda šįkart skyrė daug dėmesio. Jis kalbėjo apie Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos kerštą siunčiant pas mus migrantus, tikino, kad ES padės Lietuvai spręsti šią problemą, bet laikėsi daugiau stebėtojo iš šalies pozicijos, vylėsi, kad naudos duos užsienio reikalų ministro G.Landsbergio vizitai į Iraką ir Turkiją.

G.Nausėda vardijo ir savo užsienio vizitus, išskyrė sustiprintą partnerystę su Lenkija, pasidžiaugė puikiais asmeniniais santykiais su jos prezidentu A.Duda.

Tai ne iš piršto laužtas pasigyrimas, nors prie ryšių su Varšuva plėtros gerokai prisidėjo buvęs premjeras S.Skvernelis.

Kai kurie G.Nausėdos vardyti užsienio politikos laimėjimai galėjo sukelti ir šypseną. Mat savo užsienio vizitus į Rytų partnerystės šalis jis susiejo su Moldovos rinkėjų pasirinkta europine politine kryptimi, pasidžiaugė, kad pavyko nugesinti vidaus politinę krizę Gruzijoje. Tarsi tie vizitai darė didelę įtaką šiems procesams.

Šalies vadovas, be kita ko, pasistengė parodyti, kad jis lieka ištikimas dar per rinkimus deklaruotiems politiniams siekiams.

Jis vėl kalbėjo apie gerovės valstybės viziją, tik, kaip ir anksčiau, jos nesukonkretino.

Buvo nurodyti prezidento per porą metų pasiekti gerovės valstybės lūkesčius atitinkantys laimėjimai – pensijos išaugo 20 proc., padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) iki 400 eurų ir dar siekiama jį kilstelėti 50 eurų, bet užsiminta, kad Vyriausybė neskuba įgyvendinti šios prezidento iniciatyvos.

Vyriausybė iš tiesų skeptiškai vertina tolesnį NPD didinimą, nes neišvengiamai išaugtų ir taip smarkiai šoktelėjusi valstybės skola. Kita vertus, tai tik nedidelis mokesčių politikos fragmentas, negalintis iš esmės pakeisti bendro Lietuvos socialinio portreto.

Tiesa, šalies vadovas apie socialinę politiką kalbėjo ir labiau apibendrintai. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui Lietuva jau lenkia Portugaliją ir nedaug atsilieka nuo Ispanijos, bet socialinės gerovės prasme velkasi ES uodegoje.

Tai tarsi leidžia daryti išvadą, kad gerovės pyragas mūsų šalyje raikomas socialiai neteisingai, bet ką reikėtų keisti, taip ir nepasakyta.

Prezidentas priminė, kad jam dar liko treji kadencijos metai ir laukia daug darbų. Ideologinės jo pažiūros tapo aiškesnės, kai jis netiesiogiai parėmė vadinamąjį šeimos gynimo maršą, o trečiadienį dar ir prisipažino, kad būtų vetavęs Partnerystės įstatymą.

Gal per likusius trejus kadencijos metus ir G.Nausėdos deklaruojama gerovės valstybės vizija įgis ir konkretesnį pavidalą, o tada bus aiškiau, ko jis siekė, kas jam pavyko ar nepavyko.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.