O pagrindinė vėliava, su kuria į šią neišvengiamą pergalę žengia partija, – „tradicinės vertybės“, kurias reikia žūtbūt apginti nuo morališkai supuvusio Briuselio bei jo agentų čia, Lietuvoje.
R.Karbauskio praktiškumui sunku ką nors ir prikišti. Jei valstiečiams pavyks susikurti tų „tradicinių vertybių“, kurioms pritaria dauguma tautos, gynėjų įvaizdį, be to, dar sudaryti arklo ir karūnos sąjungą su prezidentu – ko daugiau norėti?
Negana to, dauguma tautos bijo ir tamsiaodžių pabėgėlių, todėl dėl jų antplūdžio paprasčiausia apkaltinti su kaimynais susipykusią Lietuvos valdžią ir pažadėti su tais kaimynais vėl draugauti.
O tai valdžiai ir toliau klupinėjant didelių pastangų užimti jos vietą, regis, ir nereikės. Netgi su ta publika, su kuria valdžia jau kartą prarasta.
Svarbiausia, kad toji publika yra ištikima. Štai todėl į Kauno, paskelbto tikrąja „tradicinių vertybių“ sostine, mero postą valstiečiai ketina siųsti „geriausią visų laikų ministrą“ A.Verygą. Tik įdomu, kaip laisvieji kauniečiai balsuos už legendinį draudimų meistrą?
Bet kaipgi su galvas vis aršiau keliančiais valstiečių maištininkais ir Naisių pirkios duris iš kitos pusės šį rudenį, atrodo, susirengusiu uždaryti ekspremjeru S.Skverneliu? Juk tarp tų maištininkų – net eurokomisaras V.Sinkevičius. Kaip partijos šalininkai ir rėmėjai įvertins tą aštrėjantį karą ir maištininkų kaltinimus R.Karbauskiui autoritarizmu bei partijos vertimu radikalų lizdu?
Kita vertus, klasikai sakė, jog komunizmo (o šiuo atveju – naisizmo) pergalei artėjant klasių kova tik stiprėja. O jeigu vidaus priešų lyderis yra žmogus iš Briuselio – tuo geriau. Juk ne veltui kita išmintis byloja – jei tokie iš ratų, ratams lengviau!
