„Žinių radijo“ laidoje politikai ir ekspertai įvertino, ar pinigai arba kitos priemonės paskatintų gyventojus skiepytis.
Sulaukė įvairių prizų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau kalbėjo, kad skatinti skiepus galima privilegijomis ir premijomis.
Skiepų loteriją rengė ir Marijampolės savivaldybė. Kaip pasakoja Marijampolės mero patarėja Agnė Pavelčikienė, loterija pradėta birželį, prasidėjus masinei vakcinacijai. Per savaitę būdavo išdalijami apie 40 prizų: bilietai į kino teatrą, futbolo abonementai, ledų porcijos, rankšluosčiai, kuponai į kavines.
O mėnesio pabaigoje iš visų pasiskiepijusių buvo išrinti šeši žmonės, laimėję pagrindinius prizus – paspirtukus arba mobilius telefonus.
„Kai klausiame žmonių, ar būtent tie prizai juos paskatino skiepytis, nemaža dalis žmonių atsakė teigiamai – nusprendė nelaukti rudens“, – teigė A.Pavelčikienė.
Anot jos, vakcinacijos procesas savivaldybėje kurį laiką buvo sulėtėjęs, tačiau pastebima, kad šią savaitę vakcinavimo tempai pradėjo didėti.
„Galbūt priežastis ta, kad nuo kito pirmadienio įsigalioja Vyriausybės nutarimas, kada nesiskiepijusiems darbuotojams reikės testuotis. Gal tai iššaukė tą padidėjusį vakcinaciją, nes ji paaugo bent dviem trečdaliais“, – pastebėjo mero patarėja.
Kad apdovanos jau pasiskiepijus?
Tuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė esantis skeptiškas dėl idėjos vakcinaciją skatinti prizais.
„Užduočiau retorinį klausimą – o tai kaip tada tie sąmoningi piliečiai, kurių 40 proc. yra pasiskiepiję be jokio prizo, be jokios dovanos? Ar mes elgiamės sąžiningai jų atžvilgiu? Bandome skatinti ar darbadieniais, ar išeiginėmis dienomis, picomis ar cepelinais tuos, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių pralaukė.
Kažkas gali sąmoningai pradėti laukti, galbūt duos dar daugiau? Gal po kiek laiko bus dar naudingiau?“, – laidos metu kalbėjo V.Grubliauskas.
Meras retoriškai klausė, kaip bus padėkota tiems, kurie pasiskiepijo savanoriškai, kartais ir lietuje stovėdami ilgose, gyvose eilėse.
V.Grubliauskas pastebi, kad vakcinacijos situacija Klaipėdoje galėtų būti geresnė – čia abiem dozėmis pasiskiepijo virš 34 proc. gyventojų.
„Noriu tikėti, kad situacijos blogėjimas turės tam tikrą įtikinimo impulsą, faktorių, kad nesiskiepijant vasaros pabaigoje vėl gali tekti lįsti į apkasus nuo ketvirtosios bangos, o iš jų kai kas gali ir nebeišlįsti“, – pastebi V.Grubliauskas.
Susimokėjimas už gydymo paslaugas
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis taip pat teigė nepalaikintis prizų idėjos. Anot jo, teisingesnis sprendimas – asmeninė atsakomybė.
„Galima kalbėti, kad tam tikrų profesijų atstovams skiepas turėtų būti privalomas. Kitas dalykas – reikia kalbėti apie sankcijas“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, jeigu tai yra pripažinta pasaulinė pandemija, įrodyta, kad vakcinos padeda nepatekti į ligonines, tada asmuo, kuris piktybiškai atsisako skiepytis turėtų prisiimti finansinę atsakomybę už priimto sprendimo pasekmes.
„Lygiai taip pat, kaip žiemą pas mus, Rusnėje, ant Kuršių marių ledo, žinant, kad yra draudžiama lipti ant ledo ir žmonės vis tiek lipa, tai gaisrininkų, gelbėtojų paslaugos yra apmokamos pačių“, – pastebi R.Žemaitaitis.
Vienodos vertės mainai
Tuo metu rinkos tyrimų centro direktorius Mindaugas Degutis svarstė, kad praėjusių metų apklausa parodė, kad tik 15-20 proc. populiacijos teigė nesiskiepysianti, tad yra galimybė, kad 80-85 proc. žmonių paskatintų tam tikros naudos.
„Kitas klausimas – kokios naudos? Ar loterijos, piniginis skatinimas, ar tos naudos turėtų būti susijusios su tuo, kad jie gali gyventi santykinai normalų gyvenimą, arba atvirkščiai – laikytis karantino suvaržymų, negalėti kažko daryti“, – svarstė jis.
M.Degutis pastebi, kad 2004 metų santykinai nedidelės paskatos atvedė nemažą dalį žmonių balsuoti referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą.
Vis dėlto, jis pripažįsta, kad ir mainai yra kitokios vertės, daugelis nesiskiepijančių įvardintų riziką, kad po skiepo laukia nemalonūs pojūčiai, todėl siūloma nauda turėtų būti gerokai didesnė.
„Todėl abejočiau, ar ribotos vertės dovanos galėtų paveikti“, – svarstė M.Degutis.
M.Degutis svarsto, kad jeigu gyventojai patys turėtų susimokėti už testus Galimybių paso veikloms, dalį žmonių tai galėtų paskatinti skiepytis.
Taip pat, M.Degučio teigimu, vietoje skatinamųjų prizų geresnė investicija galėtų būti skirtas tas lėšas šeimos gydytojams, kurie galėtų užsiimti skatinamąja veikla tiesiogiai bendraudami su gyventojais.
